Išteklių sekinimo ekologinės problemos

Žmonija egzistuoja aplinkoje, su kuria tiesiogiai ir netiesiogiai santykiauja. Juk jau nuo senų laikų gamta yra paveikta žmogaus. Mūsų skaičius pasaulyje kasdien sparčiai auga, todėl be pramonės tiekiamos produkcijos, iškelių mūsų visuomenė šiais laikais negalėtų išgyventi. Ką mum reikia padaryti, tai pasinaudoti jais. Vienus reikia perdirbti, kad jie būtų tinkami vartojimui, kitiems galbūt reikia laiko, kad jie būtų naudingi, o kartais juos galima naudoti netgi iš karto. Šiais laikais išteklių naudojimas yra labai gausus ir nuolatos didėja. Atrodo, niekas nepaiso gamtos nustatytų taisyklių, tiesiog ima iš jos ką gali, bet grįžtamosios reakcijos nebūna.

Jau nuo XVIII amžiaus žmonės mokėjo tinkamai, savo reikmėms panaudoti žemės išteklius: dirvožemį, miškus, vandenį, naudingąsias iškasenas ir kitas naudingas gamtos dovanas. Nuo to laiko, kai visi ištekliai buvo pradėti naudoti nesaikingai, ir prasidėjo išteklių sekinimo ekologinės problemos.

Argi niekada nesusimąstėte dėl ko žemėje didėja CO^2 kiekis, kodėl šiltėja klimatas, tirpsta ledynai, nyksta gyvūnų ir augalų rūšys, mažėja gyvenamieji ir derlingi plotai? Tai vyksta tik dėl mūsų intesyvaus išteklių naudojimo. Šiame darbe pabandysiu išnagrinėti tokius išteklius, kurių sekinimas sukelia didžiausias ekologines problemos aktualiausias šiandien.