ES mokesčių politikos teisinis reguliavimas

Santrauka. Įvadas. Netiesioginių mokesčių politikos teisinis reguliavimas. PVM sistemos teisinis reguliavimas. Akcizų sistemos teisinis reguliavimas. Tiesioginių mokesčių politikos teisinis reguliavimas. Įmonių apmokestinimas. Buveinės valstybės principo nustatymas smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Gyventojų pajamų apmokestinimas. Išvados.

Darbo aktualumas –.ES vykdomos mokesčių politikos teisinis reguliavimas tapo labai svarbus ir Lietuvai nuo 2004 m. kai įstojo į organizacija. ES vykdoma politiką liečia kiekviena asmenį gyvenantį organizacijos šalyse.

Darbo problema – Tarp valstybių esančių mokesčių skirtumų ir dvigubo apmokestinimo nukenčia verslai ir piliečiai. ES naudojas savo galia kylančia ne iš tiesioginių straipsnių o pritraukiant lygybės ir sąžiningumo principus.

Darbo tikslas – apžvelgti, kaip ES taiko teisinę reguliavimą bendrijos šalims.

Darbo objektas – PVM vieningos sistemos kūrimas ir kylančios problemos su tuo mokesčių, akcizų reguliavimas, tiesioginių mokesčių reguliavimas.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai kurie taikomi tabakui, energijai ir alkoholiui priskiriami prie netiesioginių mokesčių. Bendroji PVM sistema yra taikoma visoms paslaugoms ir prekėms. Perkant arba parduodant ES naudojamo ar vartojamo reikmėms teks susimokėti PVM. Akcizais apmokestinamas tam tikrų produktų pardavimas ar naudojimas.

Sistemos nepavyko greitai įdiegti, nors Komisija yra pateikusi nemažai PVM sistemos patobulinimų, kuriuo labiausiai siekimą PVM sistemos harmonizavimas. Norint kad sistema butų harmoninga reikalingi, beveik vienodų PVM sistemų visose valstybės narėse. Palankesnės apmokestinimo sąlygos kitose šalyse išdiferencijuotų visą kuriamą sistemą. Reikia pažymėti , kad norint kad sistemą veiktų reikalinga ir PVM tarifų vienodumo. Jeigu sistemoje bus skirtingų PVM tarifų, bus prarastas mokesčio neutralumas, tai stipriai paveiks konkurencija bei paslaugų judėjimą. Valstybės narės neparodė didelio susidomėjimo į Europos Komisijos pasiūlymus. Problemos šitoje vietoje yra kelios: šalims PVM įplaukos yra labai svarbios ir kiekvienoje šalyje skirtingai reguliuojamų PVM nuostatų.

Matydama situacija, kad valstybės nėra linkusios pritarti kilmės principų paremtos PVM sistemos, Europos Komisiją 2000 m. išleido strategija-komunikatą. Komisiją nurodo, kad dabartinis apmokestinimas daro didelę žalą rinkai. Konstatuota šitame dokumente yra tai, kad Europos Komisijos siūloma sistema yra ilgalaikis tikslas. Atkreiptinas dėmesys komunikate į tai, kad reikalingi pakeitimai dėl trikdymo vidaus rinkai.. Suvienodinti taisykles kaip radijo, elektroninės komercijos srityse.

Pradžioje buvo 15 proc. minimalus standartinis tarifas, kuris buvo nustatytas Direktyvoje 92/77/EEB. Jis turėjo būti peržiūrimas kas dvejus metus. Bet valstybės galėjo specifinėms paslaugoms ir prekėms naudoti lengvatinius tarifus ir įskaitant nulinius. Daugelyje šalių sumažinti tarifai taikomi būtiniausioms prekėms (pvz., maisto produktai, vaistai) arba tokioms prekėms ir paslaugos, kurios nekonkuruoja su kitos valstybės narės prekėmis ir paslaugomis (pvz., būsto sektorius). Išimtys taip pat taikomos visuotinės svarbos paslaugoms (ligoninės, švietimas ir t. t.). Standartiniai tarifai yra gana skirtingi ES ir varijuoja nuo minimalaus 15 % tarifų Kipre bei Liuksemburge iki 25 % Švedijoje bei Danijoje

Šitam pasiūlymui turi pritarti valstybės narės. Direktyvą tik sulygins lengvatinius PVM tarifus, kad neiškraipytų konkurencingos rinkos. Tai dar gali derybos dėl lengvatinių tarifų užsitęsti ilgai. ES turi teisę turi gera pagrindimą kištis į PVM sistemos kūrimą, nes tai sudaro dalį pajamų į ES biudžetą. Jei dabartinės atleidimo nuo PVM ribos galiotų toliau, šiandienos pasiūlymais būtų nustatyta.