ES rinkos

Grūdinėmis kultūromis europos sąjungoje 2000 metais buvo apsėta 36,67 mln. Ha. , arba vidutiniškai apie 40 proc. , ariamosios žemės ploto, ir prikulta 214,7 mln. Tonų grūdų, vidutiniškai po 5,7 tonos iš hektaro javų pasėlių. Grūdų derlius kasmet sudaro apie 11 proc. Bendrosios es žemės ūkio produkcijos vertės, tam tikslui išleidžiant apie 42 proc. Žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo lėšų.

Pasaulyje javais kasmet apsėjama apie 300 mln. Hektarų, o jav – 35 mln. Ha. Vidutinis grūdų derlius 1998 – 2001 metais pasaulyje buvo 2,9 tonos, jav – 7,5 tonos iš hektaro javų pasėlių.

Es valstybės 1999 metais eksportavo 10,3 proc. Viso pasaulinio grūdų eksporto ir 2,9 proc. Importavo. Visas tų metų pasaulio grūdų eksportas siekė 265,5 mln. Tonų.

Bendra es grūdų rinka buvo pradėta formuoti tarybos reglamentu nr. 19/1962/eeb. Juo buvo panaikinti iki tol tarp šešiukės egzistavę prekybiniai trukdžiai ir įvesti europos bendrijų kontroliuojami kintamieji prekybiniai mokesčiai šešiukės viduje bei tarp europos bendrijų valstybių narių ir trečiųjų šalių. Iki 1967 metų laipsniškai mažinant buvo visai panaikinti grūdų prekybos mokesčiai europos bendrijų viduje.

Dėl bendrų grūdų kainų visose valstybės pavyko susitarti tik 1964 metų pabaigoje, nes tam itin priešinosi vokietijos ir liuksemburgo žemdirbiai, kurie nenorėjo sutikti su jiems siūlomomis mažesnėmis belgijos ir prancūzijos kainomis. Susitarti pavyko tik visų valstybių žemdirbiams išsiderėjus patį didžiausią iš visų valstybių narių vokietijos kainų lygį.

Nuo 1967 metų tarybos reglamentu nr. 120/67/eeb visoms valstybėms buvo pradėta taikyti vienoda grūdų kainų parama.

Tarybos reglamentais nr. 2727/75/eeb, 1765/92/eeb, 1766/92/eeb buvo pradėta reformuoti bendroji grūdų politika. Nuo 2000 metų sausio dienos tarybos reglamentu nr. 1251/99/eb pradėtos esminės grudų rinkos politikos reformos pagal darbotvarkė 2000 programą.

Bendros es grūdų rinkos reguliavimas taikomas visiems vietoje išaugintiems ir iš trečiųjų šalių importuotiems rugiams, kviečiams, miežiams, kviečių ir rugių mišiniui (meslinui), avižoms, kukurūzams, soroms, sorgui, kanarėlių lesalui, kitiems grūdams bei grūdų produkt eksporto subsidijos mokamos tada, kai europos sąjungoje grūdai superkami didesne kaina, nei juos pavyksta parduoto pasaulinėmis kainomis užsienio rinkose. Taip eksportuotojui (ūkininkui ar prekybininkui) kompensuojamas tarp vidaus rinkos ir pardavimo kainų susidaręs skirtumas.