Etikos sąsajos su kitais mokslais

Etika ir filosofija. Etika ir antropologija. Etika ir istorija. Etika ir politologija. Etika ir sociologija. Etika ir teisė.

Moralė yra įvairių mokslo dalykų tyrimo objektas, kurį nagrinėja aprašomųjų (deskriptyvių) mokslų ir normatyvinių (preskriptyvių) bei praktinių dalykų atstovai. Tačiau sudėtingą objektą – moralę specialistai analizuoja tik etika.

Darbo tikslas– Išanalizuoti kokie ryšiai sieja etika su kitais mokslais.

Etika tikslingai naudoja kitų mokslų pateikiamus duomenis apie žmonių ir socialinių, profesinių bei kitų grupių veiklos ir elgesio ypatybes.

Aprašomosios etikos tyrimai iš dalies sutampa su empirinės sociologijos, etnografijos, antropologijos, psichologijos, teisės, kriminologijos, kartais ir kitų mokslų (estetikos, informatikos, ekonomikos, vadybos, ekologijos ir kt.) tyrimais. Net jei etiką suvoksime tik normatyviškai, jos ribos vis tiek prasiplečia, nes yra susijusi su kitų žmogaus elgesį tiriančių mokslų objektais, t.y. sudaro sudėtingus tarpdalykinius ryšius.

Etika - tai praktinė filosofija, kalbanti apie žmogaus elgesį praktinėje veikloje.

Etika nagrinėja žmogaus dvasinio pažinimo klausimus, aiškina, kad jis yra dvasingas tiek, kiek yra priėmęs žmogiškąsias vertybes ir geba jomis vadovautis kreipdamas, koreguodamas savo elgesį. Filosofijos ir ugdymo sąsajas nagrinėja ugdymo filosofija, kurios paskirtis – atskleisti, kaip žmogaus idealas tampa ugdymo tikslu, kaip jis veikia visuomenės narių ugdymą, jų saviraišką bei saviraidą.

Vienaprasmė žmogaus samprata antropologijoje yra neatskiriama etikos, jos raidos dalis. Tai ir rodo sąsaja tarp etikos ir antropologijos. Abiem mokslam svarbūs: konkrečių istorinių moralės formų aprašymas; moralės būtinumo, kilmės, esmės, savitumo, visuomeninio vaidmens, raidos dėsnių mokslinis pagrindimas ir pan. Todėl etikos mokslo kūrėjams buvo ir tebėra svarbu rasti objektyvų dorovės pamatą, t.y. moksliškai paaiškinti dorovę, pagrįsti ją realiais empiriniais faktais. Taip atsirado teorijos, kurios moralinių imperatyvų (liepimų, įsakymų) kilmę sieja su žmogaus prigimtimi, natūraliais poreikiais, įgimtais jausmais, žmogiškosiomis savybėmis, realia būtimi, t.y. su esamybe.