Farmakologijos apibrėžimas, jos sąsajos su kitais mokslais

Farmakologija - tai mokslas apie vaistus. Jis tiria vaistų poveikį organizmui, jų kitimą, išsiskyrimą iš organizmo, nepageidaujamą veikimą, komplikacijas.

Farmakologija supažindina su vaistų fizinėmis ir cheminėmis savybėmis (išvaizda, spalva, kvapu) su vaistų dozavimu, indikacijomis ir kontraindikacijomis.

Vaistinės medžiagos – įvairios kilmės medžiagos, kurios dėl savo farmakodinaminių savybių vartojamos medicinoje apsisaugoti nuo ligų, gydyti.

Vaistas - paruoštos vartojimui vaistinės medžiagos formos. Medžiagos gali būti mineralinės, augalinės, gyvulinės ir sintetinės. Į vaisto sudėtį gali įeiti viena ar kelios vaistinės medžiagos, nuo kurių priklauso gydomosios savybės. Veikliosios medžiagos nulemia farmakodinaminį efektą, nuo jų priklauso žaliavos gydomosios savybės. Tai: alkaloidai, gliukozidai, eteriniai aliejai, saponinai, vitaminai, fermentai, hormonai, mikroelementai ir kt.

Vaistų šaltiniai: augalai, gyvūnų organai, audiniai, gamtiniai mineralai, sintezuojamos cheminės medžiagos laboratorijose, vaistų fabrikuose. Iš gaminamų vaistų reikia pašalinti balastines medžiagas (tai baltymai, celiuliozė, pektinai, sakai, dervos, pelenai ir kt.), kurios trukdo veikti veikliosioms medžiagoms, sulėtina jų rezorbciją virškinimo trakte, gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.

Vaistų savybės: efektyvus (turi turėti taikinį ir veikti), kokybiškas, saugus (ne tik gydyti, bet ir nesukelti pašalinio poveikio), prieinami (kaina), pagal poreikį, turėti firmos ir tarptautinį pavadinimą (tarptautinis lot. su galūne – um),

Vaistų dozavimas. Kaip dozuoti priklauso nuo vaisto farmakodinamikos, vartojimo būdo, organizmo ir patologinio proceso ypatumų. Pagal farmakodinamikos intensyvumą ir pobūdį skiriama:

A. nuodingos (labai stipriai veikiančios medžiagos - medicamenta venena).

B. stipriai veikiančios ( medicamenta heroica).

C. nestipriai veikiančios medžiagos.

Kiekvienos vaistinės medžiagos skiriama:

1) terapinė (vidutinė) dozė - dosis therapeutica.

2) maksimali terapinė dozė – dosis therapeutica maxima.

3) vienkartinė - pro dosi.

4) paros - pro die.

Enterinis, kai vaistai tiesiogiai patenka į virškinamąjį traktą.

Parenterinis kai vaistai patenka į organizmą, aplenkdami virškinamąjį traktą.

Į virškinamąjį traktą vaistai patenka juos vartojant pro burną, po liežuviu, pro tiesiąją žarną.