Eukariotinių ląstelių sandara Ląstelės membranos Membraniniai ir nemembraniniai ląstelės organoidai ir jų funkcijos Ląstelės dalijimasis Audiniai

Eukariotinių ląstelių sandara. Ląstelių skirstymas. Bakterija- prokariotai. Eukariotinių ląstelių ypatumai. Eukariotinės ląstelės išorinė struktūra. Gyvūno ląstelė. Eukariotinės ląstelės vidinė struktūra. Chromoplastai. Eukariotų ir prokariotų ląstelių panašumai ir skirtumai. Mitozės stadijos. Audiniai gyvūnuose. Raumenų audinys. Nervų audinys. Jungiamasis audinys. Jungiamojo audinio pavyzdžiai. Medžiagų pernašos būdai ląstelėje. Pasyvioji pernaša. Aktyvioji pernaša. Pernaša keičianti ląstelių struktūrą. Bioelektriniai ląstelės potencialai.

Eukariotinių ląstelių sandara. Ląstelės membranos. Membraniniai ir nemembraniniai ląstelės organoidai ir jų funkcijos. Ląstelės dalijimasis. Audiniai.

Didesnės ir sudėtingesnės sandaros už prokariotines; Ląstelių dydis apie 13 mikrometrų.  2. Ląstelės organoidai nuo citoplazmos atskirti: viena membrana – endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosomos; dviem membranomis – mitochondrijos, plastidės, ląstelės branduolys; 3. Sudaro ir vienaląsčius ir daugialąsčius organizmus;  4. Dumblių (iš celiuliozės), grybų (iš chitino) ir augalų (iš celiuliozės), ląstelės turi sieneles;  5. Tik augalų ląstelėse yra ląstelės sienelė, chloroplastai ir centrinė vakuolė, o centriolės – tik gyvūnų ir retai grybų;  6. Turi plazminę membraną ir daug vidinių membranų – sudaro uždaras erdves, sukaupia skirtingus fermentų rinkinius;  7. Turi sudėtingesniu apvalkalu apgaubtą branduolį. Paveldimoji medžiaga yra chromosomose.  8. Kai kurios eukariotinės ląstelės turi išaugas – žiuželius, judėjimo skystyje organeles. Be žiuželių būna fimbrijos (blakstienėlės) – trumpos ataugos, padedančios prilipti prie ląstelių ar kitų daiktų. Chromosomos turi mažai baltymų.

Žiuželiai  – judrios citoplazmos ataugos. Išilgai žiuželio praeina 20 mikrovamzdelių, kurie yra stipriai prisitvirtinę prie pagrindo, todėl žiuželis išlinksta. Eukariotinių ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100 µm ir daugiau. Trumpesni už žiuželius (paprastai 10-20 µm) dariniai, kurių vienoje ląstelėje būna daug, vadinami blakstienėlėmis. Blakstienėlės nuo žiuželių skiriasi ne tik ilgiu, bet ir judesio tipu. Žiuželiai paprastai naudoja ATP energiją. Žmogaus organizme žiuželius turi spermatozoidai ir kvėpavimo takus išklojančios ląstelės.