Europos sąjungos teisės sistemos pagrindai



Kalbant apie Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ypatybes, svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos (ES) teisės sistema yra savita, nes nesutampa nei su tarptautinės, ne su nacionalinės teisės sistemomis.
Ši ypatybė lemia tai, kad sprendžiant daugelį klausimų, susijusių su ES teisės viršenybės principu ir jos tiesioginiu taikymu nacionalinėse valstybių narių sistemose, taikomos specifinės taisyklės. Išskirtinė savybė – pačioje ES teisėje sprendžiamas jos santykis su nacionaline teise, todėl iškilus neaiškumams dėl to, ar turi būti taikoma nacionalinės teisės normos ar ES teisės aktų nuostatos, atsakymo reikia ieškoti ES teisės aktų turinyje.
Be to, nors ES teisė tampa nacionalinės teisės dalimi, negalima teigti, kad ji savaime sutampa su nacionaline teise. Tai lemia aplinkybės, jog šias teisės sistemas kuria skirtingi subjektai. Ir tik šie subjektai gali pakeisti savo kuriamos teisės nuostatas.
Taigi ES institucijų priimamų teisės aktų negali keisti ar pildyti paskirų valstybių narių įstatymų leidybos ar kitos valdymo institucijos. Be to, nors nacionalinėms teisminėms institucijoms ir suteikiama teisė aiškinti ES teisės normas, galutinis ir neskundžiamas ES teisės aiškinimas priklauso Europos Teisingumo Teismui (ETT). [9]