Europos Sąjungos viršenybės principas

Pagrindinės viršenybės principo taisyklės. Viršenybės principas ESTT praktikoje. ES teisė ir valstybių narių konstitucijos. Pagrindinės ES viršenybės principo taisyklės. Kilus prieštaravimui tarp ES teisės ir nacionalinės teisės , taikoma ES teisė. Egzistuoja ES teisė. Šis principas taikomas ES kompetencijos ribose. Netaikyti ES teisei prieštaraujančios nacionalinės teisės normos. Prieštaraujanti nacionalinė teisės norma turi būti „ atidėta į šalį “. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. ES teisės viršenybės principą , kaip ir kitus svarbiausius ES teisės principus , savo praktikoje suformulavo ir vystė ESTT. Van Gend en Loos byla. Van Gend en Loos bylos faktinės aplinkybės. ESTT , atsakydamas į nacionalinio teismo klausimus , pabrėžės. Savarankišką teisės sistemą. Costa enel byloje. Suformulavo ES teisės viršenybės principą. Tanja Kreil 285 98 byla. Vokietijos teisės aktai pažeidžia Direktyvos nuostatas. Konstitucijoje įtvirtinta nuostata nėra suderinama su Direktyva , todėl negali būti taikoma. Byloje Internationale Handelsgeselschaft. Bet dėl prieštaravimo tarp EB Reglamento ir Vokietijos Konstitucijos nuostatų. Internationale Handelsgeselschaft bylos fabula. Bendrijos teisės akto teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas lyginant jį su nacionaline teise. Nors visos valstybės narės pripažįsta ES teisės viršenybės principą , tačiau skiriasi pripažinimo apimtis. Vokietijos Konstitucinio teismo tam tikri sprendimai. Solange I sprendimas. 1986. Solange II byloje. Sušvelnino savo poziciją. Mastrichto sprendime nustatyta. 2009. Lisabonos sprendimas.

I. Bendri klausimai, kuriuos turite prisiminti iš teisės teorijos ir tarptautinės (viešosios) teisės:

Prisiminkite pagrindines teisės normų kolizijos taisykles: lex superior derogat legi inferiori,(aukųtesnės galios ir lex posterior derogat legi priori(žemesnės galios), lex specialis derogat legi generali

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vieta Lietuvos teisės sistemoje (skaitykite: V. Vadapalas. Tarptautinė teisė, 2006, 61-73.)

Kokios pareigos iš viršenybės principo kyla valstybės valdžios institucijoms, įskaitant teismams? Ar viršenybės principas įpareigoja valstybės administracines institucijas?

Viršenybės principo taikymas nacionaliniuose teismuose: Simmenthal byla C-106/77, Factortame (I) byla C-213/89.

Van Gend en Loos byla. Kuo ji svarbi viršenybės principui?

Costa/Enel byla: faktinės bylos aplinkybės ir ginčo šalių argumentai, ESTT argumentai, pagrindžiantys ES teisės viršenybės principą;

Ar prieštaravimas tarp Konstitucijos ir ES teisės praktikoje yra realus? Pagalba: pvz, žr. Tanja Kreil byla C-258/98.

Internationalle Handelsgeselschaft byla: faktinės bylos aplinkybės, ginčo šalių argumentai, ESTT argumentai ir sprendimas

Pateikite pavyzdžius valstybių narių, kurios pripažįsta ES teisės viršenybę prieš jų Konstituciją ir valstybių narių, kurios nepripažįsta?

Vokietijos Konstitucinio teismo praktika dėl ES teisės viršenybės principo taikymo Vokietijos Grundgesetz atžvilgiu

Lietuvos Konstitucijos ir ES teisės santykis pagal Lietuvos konstitucinę teisę.

V. ES teisės viršenybės principas ir valstybių narių sudarytos tarptautinės sutartys: sudarytos iki narystės ES (žr. SESV 351 str.) ir sudarytos po įstojimo.

6.1. išvardinkite teisės aktus pagal jų teisinę hierarchiją Lietuvos teisėje. Remkitės teisės aktais, o kur reikia, LR KT jurisprudencija.

Viršenybė – vienas iš pagrindinių ES teisės principų, kuris reiškia, kad, kilus prieštaravimui tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, taikoma ES teisė. Termino viršenybė nereikėtų sieti su teisės normų hierarchine struktūra, pagal kurią teisės norma, prieštaraujanti aukštesnio statuso teisės normai, yra negaliojanti; „įstatymas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra negaliojantis. Tai daug radikalesnė pasekmė nei taikant normos pirmenybę. ES teisės viršenybė reiškia taikymo viršenybę, tai reiškia, kad kolizijos tarp nacionalinės ir ES teisės normos atveju, nacionalinės teisės norma yra netaikoma, tačiau galioti nenustoja. Sujungtose bylose C-10/97iki C-22/97 IN.CO.GE.’90 Europos Komisija įrodinėjo, kad bet kokia nacionalinės teisės norma, prieštaraujanti ES teisei, turėtų būti laikoma „neegzistuojančia“ ir negaliojančia. ESTT nesutiko su tokia pozicija ir konstatavo, kad:

Situacijose, kurios nereguliuojamos ES teisės, nacionaliniai teismai gali patvirtinti nacionalinės teisės, kuri kertasi su ES teise, tesėtumą; ir

 Situacijose, kuriose ES teisė taikytina, nacionaliniai teismai privalo netaikyti nesuderinamos nacionalinės teisės kartu užtikrindami, kad bet kokios ES teisės (law) suteikiamos teisės (rights) nacionalinių procedūrų pagalba būtų įgyvendinamos.

Antroji taisyklė: ES viršenybės principas yra absoliutus ir besąlyginis. Tai reiškia, kad visa ES teisė (tiek pirminė, tiek antrinė, tiek ES bendrieji teisės principai bei ES sudarytos tarptautinės sutartys) yra aukščiau už valstybių narių nacionalinę teisę. Viršenybės principo absoliutumas reiškia, kad net mažiausia techninio pobūdžio ES teisės norma yra aukščiau už nacionalinę teisę, kad ir kokio rango ji bebūtų.

Ketvirtoji taisyklė: ES teisė yra aukščiau už nacionalinę teisę tiktai tose srityse, kur egzistuoja ES teisė, t.y. šis principas taikomas ES kompetencijos ribose. Kitaip tariant, dvi teisinės sistemos, nacionalinė ir Sąjungos teisė, egzistuoja atskirai, veikdamos skirtingose srityse, tačiau Sąjungos teisė naudojasi viršenybe esant nacionalinės ir ES teisės kolizijai.