ES teisės viršenybės principas
Teisingumo teismas teigė, kad suverenių teisių apribojimas ir nacionaliniams subjektams bei valstybėms narėms taikomos teisės sukūrimas lėmė būtinumą, kad ši nauja teisinė tvarka būtų viršesnė už jai prieštaraujančius nacionalinės teisės aktus. Bendrijos teisė taip pat turėjo daryti įtaką nacionalinei teisei ir suteikti gynimo priemones ten, kur nacionalinė teisė jų nesuteikė.
Bendrijos teisė yra viršesnė už nacionalines konstitucijas (tai besąlyginė taisyklė, taikoma bet kuriai vidaus teisės normai, kad ir kokio rango ji būtų); Viršenybės principas turi būti taikomas nedelsiant (viršenybės taisyklė skirta nacionaliniams teismams ir visi jie turi ją taikyti nedelsdami. Tai reiškia, kad bet kuris nacionalinis teismas privalo taikyti Bendrijos teisę visapusiškai ir atsisakyti taikyti bet kokią jai prieštaraujančio nacionalinė teisės akto nuostatą); Valstybės narės negali remtis nenugalima jėga (valstybė narė negali teisintis dėl Bendrijos teisės pažeidimo teigdama, kad ji mėgino įvykdyti savo įsipareigojimą arba ištaisyti pažeidimą, tačiau jai sutrukdė nacionalinės teisės aktai); Viršenybė taikoma visiems teisės šaltiniams (principas taikomas visiems teisės šaltiniams. Nesuderinti įstatymai, teismų praktika – netaikytini); Viršenybė nepriklauso nuo Bendrijos teisės aktų formos (Bendrijos teisės nuostatos gali būti įtvirtintos bet kokios formos teisės akte: tiek SESV straipsniuose, tiek Bendrijos teisės akte, tiek sutartyje su trečiąja valstybe.); Valstybės narės turi panaikinti prieštaraujančius teisės aktus (tai yra pareiga. Net jeigu aktas yra netaikytinas arba neįgyvendinamas, tai ETT yra pasisakęs, kad būtina tokį teisės aktą panaikinti, nes kitu atveju, tai sukelia dviprasmiškumą).
