Greitumas ir jį lemiantys veiksniai

Greitumas - veiksniai, ugdymo metodika. Greitumas ir jį lemiantys veiksniai. Greitumo charakteristika ir sąvokos. Greitumas yra žmogaus gebėjimas greitai atlikti judesiu laikui ir erdvės atžvilgiu. Kas lemia greitumą? Greitumas ir jo ugdymas. Treniruotės priemonės. Greitumo ugdymo kontrolė.

Greitumas, jo pasireiškimo formos ir sąlygojantys veiksniai (Skernevičius, 1997).

Greiti neatsparūs nuovargiui motoriniai vienetai (MV) gali susitraukti apie 4 kartus greičiau nei kiti, mažiau nuvargstantys MV. Galima manyti, kad tokių pratimų atlikimo metu kai reikia įveikti nedidelį išorinį pasipriešinimą ir kai išvystomas didelis raumenų susitraukimo greitis, greito tipo MV turi žymiai didesnę reikšmę negu lėto tipo. Paprastieji MV dėl didelio greičio gali nespėti prisidėti prie judesio realizavimo. Sportininkas, kurio skeleto raumenyse yra daugiau išvystytos lėto tipo raumenų skaidulos, gana sėkmingai atliks greitumo reikalaujančius pratimus, tik palyginti nedideliais greičiais, kitaip tariant jos sugebėjimai daugiau atsiskleis įveikiant didesnį išorinį pasipriešinimą. Taigi bėgimo pradžioje lėto tipo raumenų skaidulos ir MV dar prisideda prie judesio atlikimo greičio o nuotolio viduryje jos gali trukdyti greitai atlikti judesį.

Priklausomai nuo fizinių pratimų ir sporto šakos specifikos, greitis praktinėje veikloje yra įvairus. Ciklinėse sporto šakose sportiniai rezultatai daug priklauso nuo sportininkų gebėjimų išvystyti kuo didesnį greitį įvairiose varžybų distancijos atkarpose ir ypač finišuojant. Šių sporto šakų rezultatams dažnai didelę turi sportininko gebėjimas išvystyti kuo didesnį greitį. Kitose sporto šakose sportiniu rezultatus nulemia gebėjimas greitai daryti aciklinius judesius. Šioms sporto šakoms reikia greitų ir sudėtingų judesių tobulinimo. Specifine ir greita veikla pasižymi įvairūs judrieji sportiniai žaidimai. Jų komandiniams ir individualiems veiksmams būdingas kompleksinis greitumo pasireiškimas – gebėjimas išvystyti bėgimo greitį, reaguoti į tam tikrus varžovų veiksmus, daryti staigius judesius. Geri žaidėjai turi mokėti greitai judėti įvairiomis kryptimis, staigiai reaguoti į komandos draugų veiksmus, greitai ir aukštai pašokti.

Sporto praktikoje greitumą lemia šie veiksniai: Nervinių procesų paslankumas, t.y. raumenų dirginimo ir slopinimo procesų trukmė ir kokybė. Nuo to priklauso raumenų susitraukimo jėga ir greitis, jų atsipalaidavimas. Raumenų jėgos išvystymas. Dideli jėgos rodikliai, pagreitina judesių atlikimą ir jų galingumą. Raumenų elastingumas, sąnarių paslankumas. Paslankūs sąnariai ir elastingi raumenys padeda gerinti judesių techniką, sumažinti raumenų antagonistų pasipriešinimą Sportinių judesių technikos tobulumas. Gera sportinių judesių technika reikalauja mažesnių energijos sąnaudų darant greitumo pratimus.