Hadiačo unijos percepcija, kaip ją interpretuoja du žymūs istorikai – Timothy Snyder ir Serhii Plokhy

Įvadas. Kazokai, Abiejų Tautų respublika ir Hadiačo sutartis. Serhii Plokhy percepcija. Timothy Snyder percepcija. Skirtumai ir panašumai. Išvados. Literatūros sąrašas.

Hadiačo unijos percepcija, kaip ją interpretuoja du žymūs istorikai – Timothy Snyder ir Serhii Plokhy. Darbo tikslas:

Išanalizuoti ir palyginti Hadiačo unijos percepciją dviejuose reikšminguose istoriniuose darbuose: Tymothy Snyder knygoje ,,Tautų rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija, 1569 1999“ ir Serhii Plokhy knygoje „Europos vartai: Ukrainos istorija“.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti bei išanalizuoti ATR bei kazokų santykius prieš Hadiačo uniją.

2. Išnagrinėti bei išanalizuoti Serghi Plokhy ir Timothy Snyder Hadiačo unijos percepcijas.

3. Palyginti dviejų istorikų pozicijas Hadiačo unijos kontekste.

Šio darbo ašis yra Timothy Snyder ir Serghi Plokhy darbai, todėl šiame darbe šių dviejų istorikų darbai yra ne tik istoriografija, bet ir tam tikri šaltiniai. Nagrinėjant Timothy Snyder poziciją remsiuos ,,Tautų rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija, 1569 1999“. Žinoma ši sintezė padės suvokti ir suprasti JAV istoriko suvokimą apie Hadiačo uniją bei jos problematiką. Tuo tarpu išsiaiškinti apie Serghi Plokhy Hadiačo unijos percepciją padės taip pat sintezė ,,Europos vartai: Ukrainos istorija“. Viskam kontekso suteiks ir ATR vidaus bei užsienio problemas bei svarbius įvykius padės apžvelgti Zigmango Kiaupos, Albino Kuncevičiaus bei Jūratės Kiaupienės sintezė ,,Lietuvos istorija iki 1795“ ir Sliesoriūno Gintauto ,,Lietuvos Istorija“

Pradedant nagrinėti šią temą svarbu suvokti kontekstą, kuris supa Abiejų Tautų respubliką. Situacija buvo tikrai prasta: kazokų sukilimas, karas su Maskva ir Švedija, badmečiai bei epidemijos. Visos šios aplinkybės stipriai sukrėtė Abiejų Tautų respubliką ir sukūrė didžiulę demografinę bei ekonominę krizę. To pasekoje dar labiau įsigalėjo bajoriškoji demokratija ir politinė aplinka pasidarė neprognozuojama. Bajorai ėmė burtis į grupuotes, remiantis politinėmis bei religinėmis pažiūromis. Į didikų giminių peripetijas nesivelsiu, tačiau paminėsiu, jog visos grupuotės formavosi aplink didikų gimines, aptariamojo laikotarpio stipriausios didikų giminės – Sapiegos bei Biržų šakos Radvilos. Mirus šių didikų giminių lyderiams, šių grupuočių vaidmuo sumenko, to pasekoje atsirado trečioji grupuotė, kuris vadinama ,,dvaro partija“. Ši grupuotė iš principo buvo formuoja Abiejų Tautų respublikos karaliaus, jei jis pasirinkdavo jau egzistuojančių grupuočių palaikymo. Karalius dalino paaukštinimus, teikdavo finansinę paramą mainais už ištikimybę ir pagalbą ateityje.

Hadiačo sutartis buvo derinama tuomet, kai Abiejų Tautų respublikos valdovas buvo Jonas Kazimieras Vaza, todėl svarbu aptarti aplinkybes, kurios lėmė šio valdovo elekciją. Svarbus momentas, jog elekcinis seimas vyko 1648 metų lapkričio 17 dieną, o kazokų sukilimas prasidėjo tų pačių metų gegužės mėnesį, todėl Seimo nariai bei patys kandidatai, žinojo, koks sunkumas jų laukia iškart po išrinkimo. Natūralu, jog dažniausiai, esant tam tikrai problemai, politikai pasidalina į dvi skirtingas stovyklas, tai nutiko ir per šį elekcinį seimą. Radikali pozicija buvo, jog reikia imtis ryžtingų karinių intervencijų ir sukilimą užbaigti krauju, nuotaikingesne pozicija buvo, jog reikia ieškoti bendrų susikirtimo taškų tarp Lenkijos ir Kazokų. Kandidatai į Abiejų Tautų respublikos sostą, neišvengiamai turėjo pasirinkti vieną ar kitą pusę. Vienas iš pagrindinių kandidatų Jonas Kazimieras Vaza save tapatino su ta puse, kuri norėjo šį konfliktą išspręsti taikiomis priemonėmis, tuo tarpu kitas kandidatas ir Jono Kazimiero brolis, Karolis Ferdinandas pasirinko visiškai priešingą šios problemos sprendimo būdą – karą bei kraują. Didelę įtaką rinkimų baigčiai turėjo kazokų vado Bogdano Chmelnickio pasiuntinys, kurio pagrindinė užduotis buvo perduoti signalus kandidatui, jog kazokai yra linkę susitarti su juo. Tai ir buvo pagrindinis argumentas, kuris leido naujuoju Abiejų Tautų respublikos valdovui tapti Jonui Kazimierui Vazai. Naujojo valdovo išrinkimas buvo sutiktas pozityviomis nuotaikomis, tačiau žiūrint retrospektyviai, dėl karų su kazokais, Rusija, Švedija, tai tikrai nebuvo pats geriausias laikotarpis būti Abiejų Tautų respublikos piliečiu.