Henriko Radausko eilėraščio analizė: „Kaštanas pradeda žydėt“

Henriko Radausko eilėraščio analizė: „Kaštanas pradeda žydėt“.

1. Šiame eilėraštyje kaštano žydėjimas reiškia įprastą pavasario reiškinį. Jis išjudina visus eilėračio „personažus“ lietų, vėją, knygas, vakarus, ligas, paukščius ir motinas. Pavasarį pražydęs kaštonas veikia visus pasyviuosius veikėjus ir dėl jo nusidriekia įvairi vaizdų grandinė – lyja karštas lietus, pučia šilti pietų vėjai, krenta knygos nuo stalų, alpsta tvankūs vakarai, siaučia ligos, kurių niekas nežino, čiulba paukščiai, rauda motinos dėl negrįžtančių dukterų.

2. Henriko Radausko kūrybai būdingas ekspresyvumas. Taip pat ir šiame eilėraštyje galime įžvelgti šį autoriaus bruožą. Eilėraščio vaizdai atrodo judantys ir pilni vyksmo, vaizduojamas pavasario šėlsmas. Pirmame posme pavasaris prikelia kuriamąsias galias, įkvepia ne tik gamtą, bet ir žmogų. Antrame posme dėl žydinčio kaštono pradedami piešti tokie vaizdai, kuriuose pasirodo bet kokie įmanomi stebuklai kaip lietus lyja ar pučia vėjas. Trečiame posme pavasario jėga braunasi į žmogaus namų gyvenimą, kuriame atsiranda detalės kaip stalai ir knygos bei ligos. Ketvirtame posme iš regimų įspūdžių pereinama prie girdimų.