Henriko Radausko dainos gimimas, Homero jaunystė Kaštanas pradeda žydėti eilėraščių analizė

Henriko Radausko dainos gimimas , homero jaunystė , kaštanas pradeda žydėti eilėraščių analizė eilėraščiai. dainos gimimas lyrinis subjektas. Jo aplinka. Laikas. Eilėraščio tema. Homero jaunystė Lyrinis subjektas. Kaštanas pradeda žydėt Lyrinis subjektas.

Lyrinis subjektas kalba pirmuoju asmeniu. Jis ne tik stebi iš trečio asmens perspektyvos bei apibūdina gamtą, tačiau ir pats dalyvauja veiksme. Kalbantysis nėra fizinio darbo darbininkas ar tautos veikėjas, jis svajotojas, menininkas, stebėtojas. Sėdėdamas po medžiu jis mėgaujasi jį supančia ramybe, įkvėptas gamtos tylos bei harmonijos pradeda kurti užrašo paukščio giesmę, dainuoja, groja. Gamta leidžia skleistis jo kūrybinei dvasiai. Kurdamas jis jaučiasi tarsi esąs savo vietoje, atsipalaiduoja ir pasiduoda prigimčiai.

Lyrinis subjektas sėdi po balta akacija, kurios lapai vėjo pučiami šlama. Paukštis ant šakos suka lizdą ir girdisi tyli jo giesmė. Eilėraščio žmogus užrašo giesmę smėlyje, jis tarsi susilieja su vėjo ir gamtos peizažu tampa jos tęsiniu. Debesys plaukia virš šio vaizdino, virš kalvų. Iš aplinkos jaučiama sklindanti šiluma, ramybės jaukumas.

Tikslus laikas nenurodomas. Tai galbūt vyksta pavasarį, nes minimas lizdą sukantis paukštis, žydinti akacija.

Kūryba kyla iš gamtos. Žmogus iš gamtos semiasi įkvėpimo ir gali kurti meną, kuris priimtinas jo prigimčiai. Jis kurdamas jaučiasi savame kailyje.

Lyrinis subjektas nukeliamas į Antikos pasaulį, tačiau Homero asmuo persipina su lietuvių atstovo motyvais. Jis “geria putojantį pieną” ir valgo “nežemišką duoną”, o ne vyną ir senovės egzotiškus vaisius. Visi pojūčiai (kvapas, skonis, vaizdas) aprašomi sustiprintai, tarsi išplaukę praeities prisiminimai apakusio Homero pasąmonėje.

Jis jaučiasi be galo patenkintas savimi, laimingas, tad net daina pradeda veržtis jam iš džiaugsmo. Visas pasaulis tarsi jam po kojomis.