Įmonės veikla: Išlaidų - kainų - pelno analizė

Jautrumo analizė. Trumpalaikio mokumo analizė. Ilgalaikio materialiojo turto analizė. Rizikos ir bankroto prognozavimo analizė. Bankroto samprata, priežastys ir požymiai. Darbo rodiklių analizės uždaviniai.

Ekonomikoje svertas – tam tikras veiksnys, kuriam šiek tiek pasikeitus gali iš esmės pasikeisti įmonės veiklos rezultatai.

Planuojant ir prognozuojant įmonės veiklą bei pasirenkant veiklos plėtros strategijas, būtina įvertinti ir paskaičiuoti kokią įtaką tam tikrų sprendimų priėmimas bei pajamų didėjimas turės galutiniam finansiniam rezultatui. Kiekvienos įmonės šių rezultatų jautrumo ir pasikeitimo lygis skiriasi ir priklauso nuo sąnaudų struktūros, t. y. kokią procentinę dalį sąnaudose sudaro pastovios ir kintamos sąnaudos. Ši sąnaudų struktūra dažniausiai yra susijusi su įmonės investavimo, technine bei ekonomine politika.  Investicijos į ilgalaikį turtą didina pastovias sąnaudas, kurios didinant veiklos ir pardavimų apimtis vienam produkcijos ar paslaugų vienetų mažėja, tačiau atitinkamai didėja mažinant veiklos apimtis. Todėl nepasitvirtinus prognozėms ar sumažėjus rinkos talpumui sparčiau kinta neigiama linkme finansinis rezultatas ir yra didesnė tikimybė patirti nuostolius.

Veiklos svertas parodo kaip keičiasi veiklos (EBIT) pelnas keičiantis įmonės pajamoms ir paskaičiuojamas kaip veiklos pelno (EBIT) procentinis pokytis su pardavimo pajamų procentiniu pokyčiu:

VS = ∆ VP (proc.) / ∆ PP (proc.),

∆ VP (proc.) – veiklos pelno procentinis pokytis;

∆ PP (proc.) – pardavimo pajamų procentinis pokytis.

Finansinis svertas rodo grynojo pelno ir veiklos pelno procentinių pasikeitimų santykis. 

Kuo didesnė finansinio sverto reikšmė, tuo didesnė grynojo pelno ir veiklos pelno pasikeitimo priklausomybė, t. y. net nežymūs veiklos pelno pasikeitimai sukelia ženklius grynojo pelno pokyčius. Didelė finansinio sverto reikšmė yra būdinga toms įmonėms, kurios turi dideles skolintų lėšų sumas ir moka už jas dideles palūkanas. Todėl didinant skolinto kapitalo dalį finansinis svertas didėja.

Bendrąją įmonės riziką lemia veiklos ir finansinė rizika ir ją parodo bendrasis svertas:

Bendrasis svertas rodo grynojo pelno jautrumą pardavimo pajamų pasikeitimui.

 Tuo tikslu rekomenduotina atlikti jautrumo analizę. Mokslinėje ekonominėje literatūroje jautrumo analizė išskiriamas kaip atskiras investicinių projektų vertinimo metodas, tačiau šį metodą galima taikyti, norint išaiškinti, kokie besikeičiantys veiksniai mikroaplinkoje ir makroaplinkoje gali labiausiai keisti planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius rodiklius. Reikėtų įvertinti tai, kad kiekvienos įmonės veiklos rezultatui skirtingų veiksnių reikšmingumo lygis ir įtaka skirtinga. Netgi numatytos tokios dažniausiai verslo planuose nurodomos rizikos kaip nepalankių aplinkos tendencijų poveikis, didėjančios produkto sukūrimo ar paslaugos sąnaudos, sunkumai dėl ilgų žaliavų užsakymo ciklo, paskolų sąlygų kitimas, naujų konkurentų atsiradimas ir kt. skirtingu lygiu įtakoja kiekvienos įmonės prognozuojamus finansinius rezultatus ir finansinę būklę. Todėl, taikant jautrumo analizę, pirmiausia būtina išskirti pagrindinius veiksnius, kurie gali įtakoti prognozuojamus finansinius rodiklius. Veiksniai turėtų būti išskiriami atsižvelgiant į veiklos specifiką, sąnaudų struktūrą, finansavimo šaltinius. Tai gali būti gamybos sąnaudos ar jų atskiri straipsniai, pardavimo kaina ir apimtys, veiklos bei finansinės sąnaudos ir jų atskiri straipsniai kt.