Judėjimų dėsniai

Judėjimo dėsniai. Įvadas. Pirmasis Niutono dėsnis. Inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. Šį skyrių jungia mechanikos dalis – dinamika. Kūnų sąveika. Svarbiausias skiriamasis judesių požymis yra pagreitis. Kūno įnertiškumas. Kūnos masė. Kūno įnertiškumas. Jėga ir jos matavimas. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga Tai vektorinis dydis, dėl kurio veikimo kinta kūno judėjimo kryptis. Trečiasis Niutono dėsnis. Tai yra dėsnis nusakantis dviejų kūnų sąveika.

Įvadas. 4.1 Pirmasis Niutono dėsnis. 4.2 Kūnų sąveika. 4.3 Kūnų inertišikumas. Kūno masė. 4.4 Jėga ir jos matavimas. Antrasis Niutono dėsnis. 4.5 Trečiasis Niutono dėsnis.

Šį skyrių jungia mechanikos dalis – dinamika. Dinamika atsako į klausimą – kodėl kūnas juda?

Svarbiausias skiriamasis judesių požymis yra pagreitis. Apie jo atsiradimo priežastis galime spręsti iš aplinkoje matomų reiškinių.Pvz.: Paleistas iš rankų kamuolys pagreitį įgyja dėl žemės traukos. Taigi, jėga yra kūno pagreičio atsiradimo priežastis. Kūnų sąveikos pobūdis neturi įtakos jų įgytų pagreičių santykiui. Visų sąveikaujančių kūnų pagreičių modulių santykis yra pastovus.

Kūnos savybė, rodanti, kaip greitai kūnas gali pakeisti greitį , sąveikaudamas su kitais kūnais, vadinama inertiškumu.