Didžiosios Britanijos konstitucija
Jungtinės karalystės simboliai. Jungtinės karalystės konstitucinės teisės šaltiniai. Jungtinės karalystės valdymo forma. Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimas. Įstatymų leidžiamoji valždia.
Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos, Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinės Karalystės konstitucija tradiciškai laikoma vienu titpiškiausių nerašytinės konstitucijos pavydžių. Pagal susiformavusią sampratą Jungtinėje Karalystėje sąvoka „konstitucija“ apima visumą įstatymų (statutų), teismo precedentų ir konstitucinių susitarimų arba konvencijų, kurie nustato valstybės institucijų formavimo tvarką ir jų įgaliojimus, valstybės institucijų tarpusavio santykių principus ir valstybės ir piliečių santykius. Konstitucinės teisės šaltiniais yra 1297 m. Didžioji chartija, 1628 m. Teisių peticija, 1679 m. Habea Corpus aktas, ir 1689 m. Teisių bilis, 1701 m. Santvarkos aktas.
Jungtinė Karalystė yra parlamentinė monarchija. Jungtinėje Karalystėje įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Parlamentui, kuris susideda iš monarcho, Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų. Jungtinė Karalystė yra seniausia Parlamentinio valdymo modelio šalis, egzistuojanti jau nuo XVII amžiaus. Monarchas Jungtinėje Karalystėje – tai valstybės vadovas, suverenios valdžios šaltinis ir tautos vienybės simbolis. Vykdomoji valdžia - vyriausybė, kurią sudaro ministras pirmininkas ir apie 100 ministrų. Jungtinės Karalystės teismų sistema yra hierarchinė. Ją sudaro teismai, kurių jurisdicija apima visą Jungtinę Karalystę, ir aukščiausieji teismai, veikaintys tik Anglijos ir Velso, Škotijos bei Šiaurės Airijos terotorijose.
Anglija garsėja savo kultūra. Joje yra vieni iš garsiausių universitetų pasaulyje – Kembridžo Universitetas ir Oksfordo Universitetas, kuriuose mokėsi bei dėstė tokie žymūs mokslininkai kaip Izaokas Niutonas, Čarlzas Darvinas ar Dž. R. Tolkinas. Spėjama, kad nemažai šiuolaikinių sportų kilę Jungtinės Karalystės teritorijoje – futbolas, golfas, kriketas, boksas, regbis, biliardas. Anglijos dramaturgas Viljamas Šekspyras buvo vienas geriausių visų laikų pasaulio dramaturgų. Taip pat Jungtinėje Karalystėje gyveno ir rašė tokie rašytojai kaip Agata Kristi, Čarlzas Dikensas, poetas Džordžas Baironas. Jungtinėje Karalystėje susibūrė ir kūrė nemažai žymių roko bei pop muzikos grupių – The Beatles, The Rolling Stones, Led Zeppelin, Iron Maiden ir kitos.
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė sutrumpintai Jungtinė Karalystė yra valstybė Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos,Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno.
Kiekviena valstybė turi susikūrusi savitą išskirtinę simboliką ir savitą valstybės ceremonialą, kurio detalės gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo vietos tradicijų bei šalies istorijos, tačiau iš esmės visi pagrindiniai valstybės atributai yra be galo panašūs nepriklausomai nuo to, ar kalbėtume apie Jungtinę Karalystę, apie Japoniją ar Jungtines Valstijas. Kaip žinia, pagrindiniais bet kurią šalį reprezentuojančiais simboliais laikomi vėliava, herbas ir himnas.
Jungtinės Karalystės herbas yra britų monarchijos herbas. Herbo viršuje kaip papuošalas yra karūnuotas auksinis liūtas. Jis stovi ant auksinės karūnos, o ši – ant skydo. Skydas padalytas į keturias dalis, skydo pirmoje ir ketvirtoje dalyse pavaizduota po tris liūtus Anglijos garbei, antrajame – raudonas stovintis liūtas Škotijos garbei, o trečiajame – Airijos arfa. Kairėje, kaip vienas herbo skydininkų yra Anglijos liūtas, dešinėje – Škotijos vienaragis. Pasak legendų, laukiniai vienaragiai buvo labai pavojingi, todėl šiame herbe jam uždėta auksinė grandinė. Herbo apačioje užrašytas monarchijos šūkis prancūzų kalba „Dieu et mon droit“ (Dievas ir mano teisė). Ant skydo užrašytas Garterio ordino šūkis anglų-normanų kalba „Honi soit qui mal y pense“ (blogis mąstančiam apie blogį).
