Kinijos ekonomikos vystymasis

Įvadas. Kinijos liaudies respublikos ekonomika. Ekonomikos bruožai. Kinijos liaudies respublikos ekonominiai rodkliai. Bendras vidaus produktas. Nedarbas Kinijoje. Kinijos eksportas ir importas. Investicijos. Infliacja. Kinijos ir Lietuvos bendradarbiavimas. Išvados. Šaltiniai.

Remiantis diagramos duomenimis 2015m. Kinija eksportavo prekių ir paslaugų, kurių vertė siekė 2,37 trln. JAV dolerių ir todėl yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje. Per pastaruosius penkerius metus Kinijos eksportas vidutiniškai padidėjo 5,7% nuo 1,75 trln. JAV dolerių (2010 m.) iki 2,37 trln. JAV dolerių (2015 m.). Didžiausią dalį eksportuojamų prekių ir paslaugų sudaro kompiuteriai, transliavimo įranga, mobiliojo ryšio priemonės.

Eksporto augimas buvo pagrindinis komponentas remiantis spartesnę Kinijos ekonomikos plėtrą. Per pastaruosius 2 metus, eksportas sumažėjo dėl silpnesnės pasaulinės paklausos, tačiau Kinijos eksportas išaugo nuo 12,3% 2014 iki 13,8% 2015 m.

Importas 2015 m. sausį smuko net 19,9%, analitikai tikėjosi, kad importas trauksis 3%.

Nors pasaulio bankas duomenų apie 2016 - 2017 metus nepateikia, bet kiti statistikos puslapiai pateikia tokią informaciją: importas į Kiniją padidėjo 20,3% nuo praėjusiais metų iki 156.68 mlrd.JAV dolerių. Nuo 2017m. sausio iki kovo, pirkimai šoktelėjo 24% nuo praėjusių metų, daugiausia dėl didesnių importo electronikos, aukštųjų technologijų produktų, neapdirbtos naftos, žemės ūkio produktų ir geležies rūdos srityse. Europos Sąjunga buvo pagrindinė importo partnerė (importas išaugo 15,5 proc), po ASEAN šalių (27,1 proc), po to Pietų Korėja (13,2 proc), JAV (25,9 proc), Japonija (20 proc), Taivanas (16,3 proc) ir Australija (74,2 proc.). Importas iš Kinijos vidutiniškai išaugo 500.08 mlrd. JAV dolerių nuo 1983 iki 2017, pasiekus visų laikų rekordiškai žemo 16.60 mlrd. JAV dolerių liepą – 1983 ir visų laikų aukštumas 1830.94 mlrd. JAV dolerių kovo mėnesį 2013 metais.

Remiantis Nacionalinio statistikos biuro (NBS) pateikta informacija, 2013 metų balandžio mėnesį pirkimo vadybininkų indeksas sumažėjo iki 50,6 procento. Tuo tarpu gamintojų kainų indeksas per metus sumažėjo 2,6 procento, o per praėjusį mėnesį dar 0,6 procento, – ir jau trečią mėnesį šis indeksas mažėja. Kovo mėnesį korporacijų pelnai augo tik 5,3 procento, nors paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį jų pelnai kiekvieną mėnesį augo vidutiniškai 20 procentų.

2010 metų infliacija rugsėjo mėnesį Kinijoje pasiekė 3,6 procento – 23 mėnesių maksimumą, o analitikai sakė, kad šis faktas kartu su kylančiomis aktyvų kainomis buvo pagrindinė priežastis padidėti palūkanų normoms. 2010 m. Kinija nustatė orientacinį 3,0 proc. infliacijos lygį. Tų metų spalį Kinijos infliacija pasiekė didžiausią lygį per paskutinius 25 mėnesius ir taip paskatino baimę, kad dėl vyriausybės skirto 4 trln. juaniių vertės ekonomikos stimulo paketo šalies ekonomikai grėsė perkaitimas. Vartojimo prekių infliacija spalį pakilo 4,4 proc., daug labiau nei vyriausybės prognozuotas 3 proc. išaugimas.