Kinijos tarptautiniai ekonominiai santykiai


Santrumpų sąrašas. Įvadas. Bendra valstybės charakteristika. Geografinė padėtis. Geografija. Gyventojai. Valdžia. Ekonomika. Valstybės makroekonominiai rodikliai. Bendrasis vidaus produktas. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui. Gyventojų užimtumas ir nedarbas. Energetika. Kinijos tarptautinė padėtis. Narystė organizacijose. Jungtinės Tautos. Pasaulinė Prekybos Organizacija. Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacija. Kitos organizacijos. Prekyba. Eksportas. Importas. Valiutos kursas. Tiesioginės užsienio investicijos. Valstybės skola. Išvados. Oponavimas. Naudoti šaltiniai. Grafikas 1. Kinijos nominalusis BVP 2004-2014 m. bilijonais JAV dolerių. Grafikas 2. Kinijos nedarbas, 2006-2016 m. , procentais. Grafikas 3. Kinijos eksportas, 1995-2014 m. , JAV doleriais. Grafikas 4. Kinijos eksportuojamos prekės, 2014 m. Grafikas 5. Kinijos eksporto kryptys, 2014 m. Grafikas 6. Kinijos importas, 1995-2014 m. , JAV doleriais. Grafikas 7. Kinijos importuojamos prekės, 2014 m. Grafikas 8. Kinijos importo partneriai, 2014 m. Grafikas 9. Kinijos juanio-Euro kursas, 2007-2016 m. Grafikas 10. Kinijos juanio-JAV dolerio kursas, 2011-2016 m. Grafikas 11. Kinijos TUI 2006-2016 m. Grafikas 12. Kinijos valstybės skola, 2006-2016 m. , %BVP.


Informacijos paieška ir sisteminimas įvairiuose informacinio ar pažintinio pobūdžio interneto tinklalapiuose bei knygose.

Pradedant nagrinėti tarptautinius Kinijos santykius, pirmiausia svarbu atidžiai išnagrinėti valstybės vidaus charakteristiką, jog suprastume kokia aplinka vyrauja šalies viduje, kuo ši valstybė yra išskirtinė iš kitų, ir kuo bendradarbiavimas su Kinija yra naudingas pasauliui. Šiame skyriuje apžvelgta Kinijos geografinė padėtis, geografija, šalies gyventojų apibendrinimas, valdžios apibūdinimas bei ekonomikos apžvalga.

Tarptautiniams valstybės santykiams didelę reikšmę turi geografinė padėtis. Nuo regiono situacijos priklauso su kuo valstybė bendradarbiauja aktyviausiai, kokiais prekybos keliais naudojasi ir pan.

Kinijos plotas sudaro 9.596.960 kvadratinių kilometrų, iš kurių 270.550 kvadratinių kilometrų sudaro jūra. Pagal plotą Kinija yra ketvirta pasaulyje, šiek tiek mažesnė už JAV ir Kanadą, bei beveik dvigubai mažesnė už Rusiją.

Kinijos sienų ilgis siekia 22.457 kilometrus. Kinija ribojasi su (skliaustuose pateiktas sienų ilgis kilometrais): Afganistanu (91), Butanu (477), Burma (2.129), Indija (2.659), Kazakstanu (1.765), Šiaurės Korėja (1.352), Kirgiztanu (1.063), Laosu (475), Mongolija (4.630), Nepalu (1.389), Pakistanu (438), Rusija (4.179), Tadžikistanu (477) bei Vietnamu (1.297).

Valstybės geografiją svarbu išnagrinėti dėl to, kad dažnu atveju ji nustato kokie verslai ir pramonės šakos bus aktyviausiai vystomos ir plėtojamos šalyje.

Kinijoje vyrauja labai skirtingas klimatas: nuo tropinio pietuose iki subarktinio šiaurėje.

Kinijos vakaruose daugiausiai vyrauja kalnų masyvai, aukšti plokščiakalniai bei dykumos, o rytuose – lygumos, deltos bei kalvos.

Šalyje gausu gamtinių išteklių: anglies, geležies rūdos, naftos, gamtinių dujų, gyvsidabrio, alavo, volframo, stibio, mangano, molibdeno, vanadžio, magnetito, aliuminio, švino, cinko, retųjų žemių elementų, urano, ariamos žemės. Šalies hidroenergijos potencialas didžiausias pasaulyje.

54,7% žemės šalyje naudojama agrokultūrai, iš kurios 11,3% yra ariama žemė, 1,6% apsodinta daugiamečiais augalais bei 41,8% naudojama ganykloms. Taip pat 22,3% šalies teritorijos užima miškai (cia.gov).

Kinijoje 2015 metų liepos mėnesio duomenimis gyvena 1.367.458.388 gyventojai. Pagal šį rodiklį šalis yra pirmaujanti pasaulyje (jeigu neskaičiuotume Indijos, kuri turi šimtu milijonų mažiau gyventojų, artimiausia valstybė, pagal šį rodiklį, JAV, turi jų net daugiau kaip 4 kartus mažiau).

Daugiausiai Kinijos gyventojų (47,95%) yra nuo 25 iki 54 metų amžiaus, 17,08% yra nevyresni kaip 14 metų, 13,82% gyventojų priklauso 15-24 metų amžiaus grupei, 11,14% kinų yra nuo 55 iki 64 metų amžiaus bei likusieji 10,01% Kinijos gyventojų yra vyresni kaip 65 metai. Vidutinis amžius šalyje yra 36,8 metai. Vidutinis vyras Kinijoje yra 36-erių metų , o vidutinė moteris beveik 38-erių.

Grynoji migracija (santykis tarp emigrantų ir imigrantų) šalyje siekia -0,44 migrantus tūkstančiui gyventojų. Pagal šį rodiklį Kinija užima 133-ią vietą pasaulyje.

55,6% šalies gyventojų gyvena miestuose. Labiausiai apgyvendinti miestai Kinijoje yra Šanchajus (23.741 milijonai gyventojų), bei šalies sostinė Pekinas (20.384 milijonai gyventojų) (cia.gov).

Šalies vadovas yra prezidentas (šiuo metu Xi Jinping, išrinktas 2013 kovo 14 dieną), taip pat šalies vadovo pareigas užima ir viceprezidentas (šiuo metu Li Yuanchao, nuo 2013 kovo 14 d.). Valstybės vyriausybei vadovauja premjeras (šiuo metu Li Keqiang, nuo 2013 kovo 16 d.). Prezidentą ir viceprezidentą netiesiogiai renka nacionalinis žmonių kongresas penkerių metų kadencijai. Premjerą, prezidento siūlymu, tvirtina nacionalinis žmonių kongresas

  • Microsoft Word 623 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (4607 žodžiai)
  • Universitetas
  • Evaldas
  • Kinijos tarptautiniai ekonominiai santykiai
    10 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Kinijos tarptautiniai ekonominiai santykiai. (2017 m.). https://www.mokslobaze.lt/kinijos-tarptautiniai-ekonominiai-santykiai.html Peržiūrėta 2025 m. Gegužės 22 d. 10:28
Peržiūrėti darbą
×
75 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo