Tarptautiniai ekonominiai santykiai: Norvegija

Įvadas. Šiuolaikinės tarptautinių ekonominių santykių problemos. Arkties regiono tarptaurinių ekonominių santykių problemos. Norvegijos tarptautiniai santykiai. Trumpas šalies apibūdinimas. Tarptautiniai ryšiai. Santykiai su Rusija. Ryšiai su Jungtine Karalyste. Ryšiai su Švedija. Ryšiai su Nyderlandais. Tarptautinė prekyba. Dvišalė prekyba su Lietuva. Išvados. Literatūrinis sąrašas.

Šalies pasirinkimo motyvas: Norvegija yra viena turtingiausių šalių, todėl įdomu sužinoti kaip ji šito pasiekė ir kaip bendradarbiauja su kitomis šalimis.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti šiuolaikines tarptautinių ekonominių santykių problemas;

Nustatyti regiono problemas;

Išnagrinėti Norvegijos tarptautinius ekonominius ryšius (su kokiomis šalimis bendradarbiauja, organizacijos);

Įvertinti Norvegijos tarptautinę prekybą (eksportą, importą);

Darbo metodai: Atliekant analizę buvo naudojami internetiniai šaltiniai (moksliniai straipsniai, internetiniai portalai) bei mokslinė literatūra.

Visame pasaulyje vykstantys karai ir teroristiniai išpuoliai Daugelis šiandieninių karų, vyksta dėl energijos, įvairiose jos formose. Tai paprastai yra įvairūs gamtiniai ištekliai, kurių didelė dalis yra dar ir energetiniai gamtos ištekliai, iš kurių galima gauti energiją. Kaip pvz. nafta, dujos ar anglis. Beveik visur, kur yra nafta ar kažkoks kitas brangus, naudingas resursas, kaip taisyklė, klesti ir terorizmas ar vyksta karas. Pvz. Irake teroristai yra dėl to, kad tenai yra nafta. Sirijoje teroristai yra dėl to, kad Irake yra nafta ir per Sirijos teritoriją ši nafta yra gabenama. Kaip ir Ukraina, Donbaso regionas yra turtingas gamtiniais energijos ištekliais, nafta, anglis ir t.t.. Ukrainoje yra vietovių, kur naftos dar yra tiek daug, kad ji net išeina į žemės paviršių.

Pagrindinė Arkties regiono problema yra ta, kad jame gausu gamtinių išteklių, kurių nori kiekviena valstybė, taip kyla konfliktai.

Tikriausiai pati neramiausia Arkties regiono šalis yra Rusija. Regionui priklausančios šalys po Rusijos intervencijos į Ukrainą, ją ėmė suvokti kaip grėsmę savo saugumui. Rusijos veiksmai imti interpretuoti kaip agresyvus jos bandymas kariniu požiūriu dominuoti regione, todėl kitos regiono valstybės, ypač Norvegija, Suomija, Švedija ėmėsi atitinkamų galios balansavimo priemonių, tokių kaip glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas „kietojo“ saugumo srityje (karinio) ar bendrų karinių pratybų organizavimas dvišalių, NATO ar NORDEFCO susitarimų formatu.

Valiuta: Norvegijos krona (NOK). 9,3923 NOK yra lygu vienam eurui.

2014 metais Legatum instituto paskelbtame turtingiausių (labiausiai klestinčių) pasaulio valstybių sąraše Norvegija užėmė pirmąją vietą. Iš viso sąraše buvo 142 valstybės, tarp jų ir visos trys Baltijos šalys, kurios patenka tarp 50 labiausiai klestinčių pasaulio valstybių, Lietuva užėmė 42 ąją vietą. Sąrašas sudaromas pagal 8 pagrindinius kriterijus: ekonomiką, verslumą ir galimybes verslui, valdžios institucijas, švietimą, asmeninę laisvę, sveikatą, saugumą ir socialinį kapitalą. Norvegija geriausiai įvertinta pagal Socialinio kapitalo kriterijų, o blogiausiai – pagal verslumą ir galimybes verslui bei Valdžios institucijų veiklą.

Norvegijos ir Britanijos kooperacija yra labiausiai susikoncentravusi į energiją. Beveik pusė Britanijos dujų it beveik 70 proc. naftos yra importuojama iš Norvegijos. Jungtinė Karalystė , greta Vokietijos, sudaro didžiausią ir svarbiausią dalį Norvegijos eksporto rinkos. Daugiau nei trys šimtai Norvegijos kompanijų turi savo padalinių Jungtinėje Karalystėje, iš kurių šimtas yra Škotijoje. Didesnė dalis šių įmonių veikia energetikos sektoriuje.