Tarptautinė politika ir svarbiausi jos raidos etapai

Politinė sistema. Politinės sistemos funkcijos. Politinė sistema ir partijos. Politinių partijų raidos etapai. Lietuvos ir JAV tarptautiniai. santykiai. Lietuvos ir Rusijos tarptautiniai. santykiai. Lietuvos ir Latvijos tarptautiniai. santykiai. Lietuvos ir Ukrainos tarptautiniai. santykiai. Lietuvos ir Japonijos tarptautiniai. santykiai. Lietuvos ir Prancūzijos tarptautiniai. santykiai. Klausimai. Literatūros sąrašas.

Politinės sistemos struktūros: 1) Interesų grupės –  individų, kaip ivairiakrypčių ir prieštaringų interesų reiškėjų, sąjungos;  2) Politinės partijos –  visuomenės interesų atstovės tiek visuomenėje, tiek institucinėje politikoje;  3) Įstatymų leidyba –  interesų virtimas teisės normomis ir įstatymais;  4) Vykdomoji valdžia – įstatymų vertėja konkrečiais politiniais veiksmais; 5) Biurokratija (valstybės tarnyba) – tiesiogiai priima ir įgyvendina sprendimus;  6) Teismų sistema – apsaugo įstatymais tapusius interesus.

1991m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje demontuojamas Lenino paminklas. To įvykio nuotraukos pasirodė Vakarų spaudoje, o vėliau pakliuvo į daugelio šalių istorijos vadovėlius, iliustruojant komunizmo eros Rytų Europoje pabaigą. 1991 m. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę ir užmezgant diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis, Lietuvos gyventojams ėmė atsiverti galimybės išvykti kelionėms į užsienį, gaunant vizas kaip nepriklausomos valstybės piliečiams. 1992 m. buvo išduodami nauji Lietuvos Respublikos piliečio pasai. 1993 metais buvo įvestas Litas - Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra strateginės partnerės. Šie santykiai remiasi 1998 m. pasirašyta Baltijos šalių ir JAV partnerystės chartija. Lietuvos ir JAV dvišaliams santykiams įtakos 2013–2014 m. turėjo įvairūs tarptautiniai ir regioniniai veiksniai: agresyvi Rusijos užsienio politika, krizė Ukrainoje, Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Oficialių susitikimų metu 2013–2014 m. Lietuvos ir JAV pareigūnai akcentavo tokius dvišalių santykių aspektus kaip kibernetinis, energetinis, branduolinis saugumas, NATO misijos, Rytų partnerystė, žmogaus teisių ir demokratijos plėtra, prekybos bei investicijų skatinimas, švietimo mainų bei kultūros programų tąsa.