Kompiuterių sturktūra

Algoritmai tai fiktyvios procedūros padedančios vienareikšmiškai gauti rezultatus. Pagrindinai algoritmai taikymi matematikoje negal. Aalgoritmas naudojamas su pradiniais duomenimis ir algoritmas duoda rezultatus. Pasirodo ir tarpiniai rezultatai. Taigi riekia nurodyti ir duomenų reikalavimus. Duomenys gali būti ir vaizdiniai. Todėl algoritmų teorijoje nenaudojamas žodinis duomenų apibrėžimas. Fiksuojami baigtiniai pradinių objektų rinkiniai ir baigtinis kitų objektų sudarymo būdų ir elementariųjų objektų rinkinys. Elementariųjų objektų rinkinys sudaro baigtinį pradinių simbolių alfabetą. Tipinis kitų objektų sudarymo būdas – indukci. Duomenys talpinami atminyje. Ji paprastai laikoma vienalyte ir diskretine, viena ląatelė atsimena vieną duomenų simbolį. Teoriškai atmintis gali būti begalinė.

Algoritmas susideda iš elementarių žingsnių arba veiksmų, skirtingų žingsnių arba veiksmų aibė yra begalinė. Tipinis pavyzdys – kompiuterio komandų sistema.

Algoritmų žingsnių seka determinuota: po kiekvieno žingsnio nurodomas kitas, kurį reikia atlikti, arba sustojama.

Iš algoritmų reikalaujama rezultatyvumo:t. Algoritminiai modeliai turi būti universalūs, , tikti visų algoritmų aprašymui. Todėl gali kilti klausimas: ar konktečių preimonių parinkimas nesumažins formalizavimo bendrumo?.

Įrodoma, kad vieną modelį galima pakeisti kitu, , kad bet kuris algoritmas, aprašytas vieno modelio priemonėmis, gali būti aprašytas ir kito modelio priemonėmis; .