Korporacinis įmonės valdymas Sprendimų priėmimas tarptautinėje įmonėje

Korporacinis įmonės valdymas. Sprendimų priėmimas tarptautinėje įmonėje. Worldcom. Lehman Brothers. Satyam. Pavyzdys Sony Corporation. Stebėtojų taryba. Bendrovės Valdybos funkcijos. Tyrimų sritis. Tyrimų rezultatai. Akcininkų aktyvumas. Valdyba ir direktoriai. Sprendimų priėmimas tarptautinėje. Įmonėje. Škilusioms problemoms ir atsiradusiems iššūkiams spręsti tarptautinės įmonės parengia. Pavyzdys. Individualus sprendimas. Grupinius sprendimus. Organizaciniai sprendimai. Metaorganizacinis sprendimas. Sprendimų priėmimas. Tipiniai valdymo sprendimai. Netipiniai valdymo sprendimai. Netipiniai , analogą turintys valdymo sprendimai. Unikalūs valdymo sprendimai priimami dėl dviejų priežasčių. Į vienvaldiškus , grupinius ir mišrius. Vienvaldiški valdymo sprendimai. Grupiniai valdymo sprendimai. Mišrūs valdymo sprendimai. Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas.

Kasdienį valdymą, kurį vykdo korporatyvinės įmonės vadovybė ir jai vadovaujantis vienas iš trijų valdymo organų – bendrovės vadovas;

Kontrolę, kuri išsiskiria į vidinę, išorinę ir valstybės, ir kurioje korporatyvinio valdymo prasme vienas pagrindinių subjektų yra valdyba – antrasis iš trijų valdymo organų;

Suinteresuotų asmenų priežiūrą, kuri išskiriama kaip atskiras valdymo elementas dėl jo įtakos valdymui skirtingumo nuo kitų valdymą sudarančių elementų bei dėl jo sudėtyje esančio trečiojo valdymą vykdančio organo – visuotinio akcininkų susirinkimo.

Galimybė įmonės savininkams diversifikuoti patiriamą riziką: „akcininkai yra geriau pasirengę prisiimti riziką nei vadovai ar darbuotojai, kadangi jie nėra pririšti prie įmonės, kurioje turi akcijų. Akcininkai gali diversifikuoti savo valdomą akcijų portfelį tam, kad sumažintų patiriamą riziką“

Akcininkai gali be jokio vargo perleisti jų turimas akcijas kietiems finansų rinkų dalyviams, kadangi įmonė yra valdoma profesionalių vadovų ir naujiesiems akcininkams neteks spręsti įmonės valdymo klausimų.

Greitas sprendimų priėmimo procesas: daug su korporatyviniu valdymu susijusių teisių bei pareigų yra sukoncentruota įmonės vadovo ir valdybos rankose, o visuotinis akcininkų susirinkimas, tėra formalus valdymo organas daugeliu atvejų pritariantis vadovo bei valdybos sprendimams.

Priimamų sprendimų kokybė: vadovai yra geriausiai įsigilinę ir išsamiai susipažinę su jų valdomos įmonės vykdoma veikla, jų priimami sprendimai yra profesionalūs.

Kontinentiniam modeliui (Vokietija, Olandija ir kt.) būdingas dviejų lygių valdymas (kasdienines operacijas vykdo vykdomieji direktoriai, valdyba ir stebėtojų taryba) Egzistuoja akcininkai, galintys daryti didelę įtaką korporatyvinės įmonės valdymui (itin koncentruota nuosavo kapitalo struktūra, Executive Board ir Supervisory board) Akcininkai vienu ar kitu būdu kontroliuoja didelę dalį įmonės balsų, taip išlaikydami savo įtaką valdant įmonę. Korporacijos vadovai, norėdami įgyvendinti svarbius sprendimus, turi užtikrinti ne tik valdybos, bet ir didžiojo akcininko pritarimą.

Stiprus teigiamas ryšys su įmonės verte, pelnu, pardavimų pajamų augimu, mažesniais kapitalo kaštais.

Stiprus teigiamas ryšys su įmonės verte, veiklos rezultatais, išmokų akcininkams dydžiu.

Empirinio aiškumo nenustatyta (tyrimo dienai akcininkai buvo mažai aktyvūs).

Stiprus teigiamas valdybos nepriklausomumo ryšys su investuotojų gaunama grąža, akcijos kainos augimu

Stiprus teigiamas vadovų atskaitomybės ryšys ir dažnesnio valdybos perrinkimo ryšys su įmonės vertės bei

Stiprus teigiamas korporacinio valdymo efektyvumo ryšys su įmonės veiklos rezultatais ir jos verte.

Korporacinio valdymo efektyvumo ryšys su įmonės veiklos rezultatais yra, tačiau neaiški priežastingumo kryptis

Paskelbtos korporacinio valdymo politikos egzistavimas: rinkos kapitalizacijos, pelningumo rodiklių (išskyrus turto) ryšys stiprus. Ryšio su turto pelningumu nėra arba jis nereikšmingas.

efektyvaus korporacinio valdymo (akcininkų aktyvumo požiūriu) ir gerų veiklos rezultatų ir atvirkščiai – tarp prastos valdymo praktikos ir menkų rezultatų. Pavyzdžiui, Gompers ir kiti (2003) nustatė stiprų teigiamą ryšį tarp korporacinio valdymo praktikos, teikiančios pirmenybę stiprioms akcininkų teisėms ir aukštos įmonės vertės, didesnio pelno ir greitesnio pardavimų pajamų augimo tempo bei mažesnių kapitalo kaštų.