Kredito portfelio rizikos valdymas Lietuvos komerciniuose bankuose

Kredito portfelio rizikos valdymo komerciniuose bankuose tyrimo metodologija. Lietuvos komercinių bankų kredito.

Tyrimo aktualumas. Bankai – vieni iš svarbiausių ekonominės veiklos dalyvių atliekantys strateginį vaidmenį šalies ekonomikoje, jie tarsi indikatoriai atspindintys esamą šalies padėtį. Kiekvieno

Lietuvos komerciniuose bankuose kreditų rizikos valdymas taikomas pasirinktinai pagal konkrečiame banke suformuotą valdymo struktūrą bei metodologiją, kurios nuolatos yra tobulinamos, todėl analizuojant kiekvieno banko kredito rizikos valdymo sistemą yra susiduriama su tik tam bankui būdinga valdymo struktūra ir pateikiama statistika. Kartais dėl metodikos skirtumų ne visada galima remtis vientisa statistika ir ją reikia analizuoti individualiai.

Tyrimo problema. Kaip yra valdoma kredito portfelio rizika Lietuvos komerciniuose bankuose?

Tyrimo tikslas. Atlikus kredito portfelio rizikos valdymo teorinių darbų analizę, įvertinti kredito portfolio rizikos valdymą AB ,,Seb” banke ir AB ,,Šiaulių” banke bei atlikti minėtų bankų kredito porfelio rizikos valdymo lyginamąją analizę.

Tyrimo hipotezė. Kredito portfelio rizikos valdymui didelę įtaką turi komercinio banko dydis.

2. Išnagrinėti kredito portfelio dinamiką Lietuvos komerciniuose bankuose (2007-2014m.) bei parengti kredito porfelio rizikos valdymo tyrimo metodologiją.

3. Atlikti AB ,,Seb” banko ir AB ,,Šiaulių” banko kredito porfelio rizikos valdymo lyginamąją analizę.

Antrame skyriuje „Kredito rizikos valdymo metodologija“ analizuojama Lietuvos komercinių bankų kredito portfolio dinamika 2007-2014m. Nuo 2009 m. Lietuvos bankai toliau giežtino visų rūšių paskolų suteikimo standartus. Pagrindinė bankų kreditavimo politikos pokyčių priežastis – pasikeitęs rizikos vertinimas. Šiame skyriuje taip pat atliktas tyrimo metodikos pagrindimas bei iškelti pagrindiniai tyrimo uždaviniai.

Siekiant kuo išsamiau įsigilinti į analizuojamą temą, tikslinga susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis, iš kurių esmingiausia laikoma kredito rizikos valdymas.

Iš pateikto paveikslo matyti, jog kredito rizika yra priskiriama I eilės išorinei rizikai, kurią bankai gali valdyti. Kredito rizika yra viena svarbiausių ir viena seniausių suvokiamų rizikų, nes potencialūs nuostoliai, dėl šios rizikos gali banką privesti prie restruktūrizavimo, likvidavimo ar net bankroto.Taigi komerciniams bankams iš visų rizikos rūšių reikšmingiausia yra kredito rizika (Valvonis, 2004).

Bankuose galime pastebėti kredito rizikos kitimo cikliškumą, nes bankai tarsi indikatoriai atspindintys šalies ekonominę padėtį, t.y. jei šalies ekonomika auga, tai bankai kovodami dėl rinkos dalies lengvina kreditavimo sąlygas. Tokia politika ilgalaikėje perspektyvoje atneša didesnių nei įprasta nuostolių, o tai priverčia bankus griežtinti kreditavimo sąlygas. Sugriežtinus sąlygas sumažėja kreditavimo apimtys, o rezultate mažėja banko pelningumas tuomet vėl bankai pradeda lengvinti kreditavimo sąlygas, skatinti kreditavimą, tuomet ir vėl prasideda ciklas. Pažymėtina, kad kredito rizika susijusi ne tik su kreditais, tačiau ir su skolos vertybiniais popieriais ar net su išvestiniais finansiniais instrumentais. Taip pat kredito riziką galime sieti ir su debitoriais, emitentu, šalies vidaus ir užsienio politika, tačiau pirmiausiai ši rizika priklauso nuo tam tikrų bankinių sandorių.

Kredito rizika susijusi su asmeninių aktyvų kokybe bei finansinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybe.

Apibendrinant analizuotas sąvokas, galima apibrėžti, jog kredito rizika siaurąja prasme suvokiama kaip tikimybė, jog kita sandorio šalis nesugebės arba nenorės įvykdyti visų ar dalies prisiimtų finansinių įsipareigojimų, rezultate prarandama dalis arba visas kreditas. Plačiąja prasme kredito rizika siejama ne vien su kitos sandorio šalies nesugebėjimu įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bet ir su pablogėjusia skolininko būkle ar pablogėjusiais finansiniais reitingais.