Krovinio vežimo jūra sutarties sudarymas, sąlygos ir vykdymas

Įvadas. Krovinio vežimo jūra sutarties rūšys ir dokumentai, įrodantys sutartį. Tarptautinis teisinis jūrų laivybos reguliavimas. Hagos taisyklės. Hamburgo taisyklės. Čarterio sutartis. Konosamentas. Vežėjo, siuntėjo ir gavėjo pagrindinės pareigos bei atsakomybė. Išvados. Literatūra.

Tyrimo objektas: Krovinio vežimo jūra sutarties sudarymo ypatumai, sąlygos ir jų vykdymas. Teisinis reglamentavimas.

Darbo tikslas: Analizuoti krovinio vežimo jūra sutarties sudarymo sąlygas ir jų vykdymą.

Nors sutartis, kaip sandorio rūšis, išsiskiria iš kitų juridinių faktų ir kitų sandorių savo konstituciniais bruožais, tačiau teisiniai santykiai, kurie atsiranda sutarties pagrindu, gali niekuo nesiskirti nuo civilinių teisinių santykių, atsirandančių kitais pagrindais. Sutartis, kaip teisinis santykis, (toliau - sutartis-santykis) priskiriama prievoliniams santykiams. Todėl norint atskleisti sutarties-santykio bruožus, tikslinga aptarti prievoliniams santykiams būdingas savybes, kuriomis nepasižymi kitos rūšies civiliniai teisiniai santykiai, t.y. daiktiniai santykiai.

Prievoliniuose santykiuose kreditoriaus intereso patenkinimui reikia aktyvių įpareigoto asmens veiksmų. Šiuose santykiuose yra aiškiai apibrėžti subjektai (daiktiniuose santykiuose paprastai žinomas tik daiktinės teisės turėtojas, pvz. savininkas). Prievolinės subjektyvios teisės objektu yra skolininko veiksmas. Šios teisės yra santykinės ir seka paskui skolininką. Prievoliniai santykiai pasižymi dinamiškumu, nes jie yra nuolat vykstančios ekonominės apyvartos proceso teisinė forma. Prievolės turinys (kreditoriaus ir skolininko veiksmai) yra aiškiai apibrėžtas. Sutarčių pagrindu atsiradusiems prievoliniams santykiams būdinga tai, kad jie sukuriami abiejų santykio šalių poreikių bei interesų patenkinimui. Kreditorius ir skolininkas, siekdami atitinkamų, tikslų yra priversti užmegzti atitinkamus sutartinius prievolinius santykius.

Krovinio vežimo jūra sutartis patenka į trečią grupę, t.y. ji priskiriama paslaugų teikimo sutartims. Krovinių gabenimo paslauga priskiriama prie tų paslaugų, kurios turi objektyvią išraišką - daiktas perkeliamas į kitą vietą. Be to paslaugų sutartys skirstomos į tokias, kuriose paslaugos teikėjas įsipareigoja pasiekti užsakovo pageidaujamą tikslą, ir tokias, kuriose paslaugos teikėjas tik įsipareigoja atlikti tam tikrą veiklą, siekiant tam tikro tikslo, t.y. jis garantuoja tik už tam tikrų veiksmų tinkamą atlikimą, bet ne už savo veiksmų rezultatą.

Kadangi krovinio vežimo jūra sutartis paprastai yra sudaroma siekiant komercinių tikslų, todėl ji laikytina atlygintine ir dvišale sutartimi. Ši sutartis yra komercinė, ji atitinka vežėjo verslą. Dažnai krovinio vežimo jūra sutartis priskiriama viešosioms sutartims, nes vežėjas teikia paslaugas visiems, kas tik kreipiasi. Tai standartinių sąlygų (prisijungimo) sutartis, nes sudaroma pagal iš anksto paruoštas sąlygas.

Krovinių pervežimai linijinėje laivyboje įgyvendinami sudarant ne čarterius, o tiesiog krovinio vežimo jūra sutartis. Dažniausiai tokia sutartis yra įforminama specialiu dokumentu - konosamentu. Linijinės konferencijos, linijinės laivybos firmų nevyriausybinės organizacijos bei atskiros laivybos firmos yra sukūrusios tipinius konosamentus , kurie naudojami linijinėje laivyboje. Linijinės laivybos organizacija nesuteikia galimybės derėtis su kiekvienu klientu dėl vežimo sutarties sąlygų. Todėl linijinės laivybos kompanijų klientai (siuntėjai) neturi galimybės įtakoti vežimo sutarties turinio ir gali arba sutikti su siūlomomis sutarties sąlygomis, arba visai atsisakyti to vežėjo paslaugų. Šiuo pagrindu krovinio vežimo jūra sutartis linijinėje laivyboje pripažįstama standartinių sąlygų (prisijungimo) sutartimi.