Kultūros paslaugų rėmimas


Santrauka. Įvadas. Kultūros centro renginių rėmimo teorinė analizė. Kultūrinių renginių ir rėmimo sampratos, formos ir tipai. Kultūros centrų organizuojami renginiai. Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo empirinis tyrimas. Tyrimo metodika. Druskininkų kultūros centro organizuojamų renginių analizė. Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo tyrimo duomenų analizė. Išvados ir pasiūlymai. Terminų ir sąvokų žodynas. Literatūros sąrašas. Priedų sąrašas.

Šiame kursiniame darbe suformuluota renginių rėmimo tema, numatytas darbo tikslas ištirti Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo problemas bei apibendrinti empiriniame tyrime, kuriuo siekiama atskleisti renginių rėmimo ypatumus Druskininkų miesto kultūros centre. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai, kuriuos įgyvendinant išanalizuoti pasitelkti Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai kultūros rėmimo ir renginių tipai ir formos, kaip jie atsispindi teorijoje ir siejant su empirine dalimi analizuojami respondentų atsakymai.

Teorinėje kursinio darbo dalyje remiantis moksline literatūra, analizuojami kultūros rengininių ir rėmimo sampratos, renginių ir rėmimo formos bei tipai,

Tiriamojoje darbo dalyje, analizuojama Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo problemos visa tai užtvirtinant apklausiant darbuotojus interviu metodu, pateikiama informacija apie tai, Druskininkų kultūros centras atsirenka reikiamus rėmėjus, su kokiomis problemomis susiduria beieškant rėmėjų, kaip kontaktuoja su rėmėjais, kaip palaiko ryšį ir komunikaciją. Panaudota dokumentų turinio analizė, pusiau struktūrizuotas interviu metodas bei informacijos sisteminimas. Teorinės medžiagos analizė parodė, kad Druskininkų kultūros centras dirba daugiau prie projektinės veiklos ir daug mažiau tai yra labai retai iš privačių asmenų ar įmonių. Susidūrę su problemomis, kultūros centro darbuotojai skuba jas spręsti. Jiems trūksta efektyvumo ties savęs pateikimu ir internetinės svetainės tobulinimu.

Darbo pabaigoje suformuluotos išvados ir pasiūlymai, kuriuose siūloma daugiau dėmesio skirti paieškoms finansinių išteklių ne tik per projektus, bet ir pavienius privačius asmenis. Taip pat reikėtų padirbėti ties abipusio ryšio tarp rėmėjų ir Druskininkų kultūros centro abipusio bendradarbiavimo ryšio palaikymo.

Druskininkai – kaip kurortinis miestas yra turtingas tiek sveikatos šaltinių gausa, tiek ypatingu turizmu, savita kultūra, bei kultūrinėmis įstaigomis. Viena didžiausių kultūrinių įstaigų mieste – Druskininkų kultūros centras.

Siekiant plėtoti Druskininkų kultūros centro veiklą, vienas iš svarbiausių momentų yra renginių rėmimas. Organizuojant renginius svarbus ir pats renginys ir jo koncepcija ir žinoma rėmėjai, kurie norėtų prisidėti prie vieno ar kito renginio. Kaip rėmimas pasitarnauja esamiems ir būsimiems renginiams vykstant, kokiais būdais jis vyksta, kas apskritai yra rėmimas – apie tai ir bus kalbama darbe. Taip pat bus nagrinėjama kultūros centrų, kaip iš esmės biudžetinių įstaigų veikla, galimi rėmimo būdai ir jų formos, aptariamos esminės sampratos . Visa tai užtvirtins

Problematika: Kaip Druskininkų kultūros centras gauna rėmimą? Ar rėmimas yra pakankamas? Ką reikėtų daryti norint gauti daugiau pajamų iš rėmėjų?  Kokie veiksniai lemia renginių rėmimą? Kokie yra Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo problemų sprendimo būdai?

Darbo objektas: Druskininkų kultūros centro renginių rėmimas

Darbo tikslas: Ištirti Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo ypatumus

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti kultūros centruose organizuojamus renginius.

Aptarti kultūrinių renginių ir rėmimo sampratą.

Išnagrinėti Druskininkų kultūros centro organizuojamus renginius.

Ištirti Druskininkų kultūros centro renginių rėmimo tyrimo duomenų analizę.

Darant išvadą svarbu painėti, jog kultūra, kaip sąvoka pagal daugelį autorių yra visa tai, ką sukūrė žmogus. Kaip pavyzdžiui, kultūros centre organizuojamas renginys - kiekvienas iš darbuotojų tame renginyje turi savo vaidmenį : vienas rašo scenarijų, kitas palaiko tvarką, sekantis – atsakingas už įgarsinimą, kiti – už dekoracijas, viešinimą. Taip puoselėjant tam tikro miesto ar šalies tradicijas/papročius ar nusistovėjusias taisykles kuriamas renginys.

Bowdin G. teigia, jog augant kultūros renginių skaičiui auga ir susidomėjimas kultūra, taip atsirado ir sektorius, skirtas kultūros renginiams su tam tikrais rengėjais, tiekėjais ir profesionaliomis asociacijomis. Kultūros renginiai tai universalūs renginiai, egzistuojantys, daugelyje bendruomenių, jie pritraukia didžiausia lankytojų susidomėjimą ir ekonominę gerovę. Kultūros renginys skiriasi nuo visų kitų tuo, kad jo pagrindinis tikslas paveikti visuomenės socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Tai meno šventės tautų ir kultūrų, tam tikrų grupių, bendruomenių kalendorinės šventės, asmeniniai renginiai, komerciniai muzikos vakarai.(Bowdin G., 2006, p.18).

Galime daryti išvada, jog kultūriniai renginiai turi įtakos įvairioms sritims: socialinei, politinei, turizmo ir ekonominei, fizinei aplinkoms. Įtaka gali būti neigiama arba teigiama. Kultūros renginiai gali būti įvairaus stiliaus, kompozicijos, tokiems renginiams nėra nurodyta tikslaus etiketo koncepcijos ar kėdžių išdėstymo. Toks renginys turėtų būti patrauklus žiūrovui, pakankamai lengvai žiūrimas renginio svečiams. Kultūrinis renginys pradedamas kurti nuo idėjos, ieškoma idėjų ir naujovių ko dar nebuvo, kas dar nematyta žiūrovo akimis ir nepatirta, dažniausiai norima parodyti tai kas dar nematyta.

  • Microsoft Word 55 KB
  • 2015 m.
  • 29 puslapiai (6537 žodžiai)
  • Universitetas
  • Mačiokaitė
  • Kultūros paslaugų rėmimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Kultūros paslaugų rėmimas. (2015 m.). https://www.mokslobaze.lt/kulturos-paslaugu-remimas.html Peržiūrėta 2025 m. Gegužės 22 d. 15:40
Peržiūrėti darbą
×
75 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo