Kurie pastarojo dešimtmečio lietuvių literatūros kūriniai verti pripažinimo šiuolaikinės pasaulio literatūros kontekste?

Kurie pastarojo dešimtmečio lietuvių literatūros kūriniai verti pripažinimo šiuolaikinės pasaulio literatūros kontekste?

Visų pirma, minėtinas lietuvių rašytojo Alvydo Šlepiko romanas ,,Mano vardas – Marytė’’, išleistas 2011 metais. Jis supažindina su Antrojo pasaulinio karo ir pokario įvykiais Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte. Kūrinyje rašoma apie ,,vilko vaikus’’, jeigu nežinote, – tai vokiečių vaikai, pokario metais ieškoję išsigelbėjimo Lietuvoje. Autorius vaikus apibūdina kiek pesimistiškai, tačiau vadindamas ,,vilko vaikais’’ juos tarsi išaukština: ,,karus kažkas pradeda, kažkas tampa nugalėtojais, tačiau našlės ir vaikai pralaimi visada. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, jie- tarp pralaimėjusių, nes žuvusieji buvo jų tėvai, o našlės- jų motinos. Pasaulis plytėjo piktas ir pavargęs. O jie- tik vaikai. Tačiau- vilko vaikai’’. Romanas tarytum pulsuoja dar neišsisklaidžiusiu karo siaubu, iškreiptomis vertybėmis, mirties, kuri pasidaro tokia paprasta ir kasdieniška, alsavimu.