Ląstelės pažeidimas ir distrofija

Ląstelės pažeidimo priežastys. Specializuota ląstelės funkcija yra susilpnėjusi , tačiau svarbiausios integruotos gyvybinės funkcijos dar išlikusios. Integruotos gyvybinės ląstelės funkcijos nebevyksta. Ląstelės mirtis nekrozė ir apoptozė. Patologinis medžiagų kaupimasis. Distrofija. Kauptis neįprastas kiekis arba neįprastos kokybės medžiagos. Medžiagų , kurios kaupiasi ląstelėje , kilmė gali būti keleriopa. Tarpląstelinės medžiagos proteinoze. Glikogenozė ir sugleivėjimas.

Deguonies trūkumas audiniuose (hipoksija), yra ypač svarbus ir dažnas. Svarbiausia hipoksijos priežastis – nepakankamas audinio aprūpinimas krauju (išemija), kai sutrinka kraujo pritekėjimas dėl aterosklerozės susiaurėjus arterijos spindžiui arba jam užsikimšus trombu. Kitos hipoksijos priežastys yra širdies, plaučių nepakankamumas, anemija arba apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis) irk t.;

fiziniai veiksniai – šaltis, karštis, radiacija, staigūs atmosferos slėgio kitimai, elektros šokas ir mechaniniai sužalojimai;

cheminės medžiagos (hipertoniniai gliukozės ir druskų tirpalai, insekticidai, herbicidai, alkoholis, narkotinės medžiagos, nuodai) ir vaistai;

imuninės reakcijos (pvz., anafilaksinis šokas, reakcijos į autoantigenus), kurios biologiniu požiūriu yra organizmo gynimosi mechanizmai;

Vienos ar kitos medžiagos kaupimasis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir funkcinių bei struktūrinių ląstelės bei audinio savybių. Dažniausi iš grįžtamųjų pažeidimų yra pabrinkimas, arba hidrozė, ir parenchiminių ląstelių (ypač hepatocitų, kardiomiocitų ir kt.) suriebėjimas – lipidozė.

Įvairių medžiagų gali susikaupti ir iki tol buvusiose sveikose ląstelėse, kai dėl įvairių priežasčių į jas patenka neįprastai daug normalios ląstelės medžiagų apykaitos substrato, kurio ji nepajėgia suskaityti ir pašalinti. Kai specializuota ląstelės funkcija labai sustiprėja, išsekus fermentų sistemoms ir trūkstant energijos, atsiranda antrinis tokių ląstelių pažeidimas (pvz., kai esti labai padidėjęs glomerulų filtro laidumas, vingiuotųjų kanalėlių epitelinėse ląstelėse kaupiasi baltymas).

1) į pažeistą ląstelę patenka neįprastai daug normaliai metabolizuojamų medžiagų, dėl to jos tik iš dalies metabolizuojamos;

2) įprastiniai ląstelės baltymai pakitę ir įgavę kitokią erdvinę struktūrą;

3) įprastiniai metabolitai, kurie dėl įvairių priežasčių (dažniausiai dėl įgimtų fermentų defektų) neutilizuojami;

5 ) egzogeninės medžiagos, kurioms metabolizuoti ląstelė neturi fermentinių mechanizmų ir negali transportuoti į kitą vietą.

Baigtis. Veiksnį pašalinus arba nustojus jam veikti sukauptas medžiagas pradeda metabolizuoti ląstelės fermentai. Šios medžiagos ir susidariusios struktūros hidrolizuojamos, o jų atliekos išstumiamos iš ląstelės. Atsigavus pažeistų ląstelių organoidams, funkcija normalėja. Priešingu atveju pokyčiai progresuoja ir baigiasi ląstelės mirtimi. Genetiškai sąlygojamos medžiagų kaupimasis progresuoja. Dėl perkrovos išryškėja antriniai pažeidimai, dėl kurių audinys žūsta. Jei pažeidimai gyvybiškai svarbūs, žmogus miršta.