Lietuvos ekonominių rodiklių analizė ir prognozės

Nuo 2000 m. iki 2008 m. Lietuvos ekonomika sparčiai augo, tačiau 2008 m. įvykusi pasaulinė finansų krizė įtakojo prasidėjusius ekonominius sunkumus šalyje. Kad Lietuvos ūkio situacija būtų aiškesnė, reikia išanalizuoti veiksnius, lėmusius Lietuvos ekonomikos raidą paskutiniais metais, pagrindinius jos variklius bei pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama. Ekonomikos augimas nuo 2001 metų buvo išties įspūdingas, tam didelę įtaką turėjo tai, kad Lietuva persiorientavo į vakarų rinkas. Greitam ekonominiam vystymuisi taip pat padėjo įstojimas į Europos Sąjungą - tai atvėrė galimybes pasinaudoti ES paramos fondais, atvira darbo rinka, žymiai padidėjo kapitalo prieinamumas ir pasitikėjimas valstybe. Negalima pamiršti ir palankių skolinimosi galimybių, kurios stūmė ekonomiką į priekį bei lėmė spartų vidaus vartojimo sektoriaus augimą ir nekilnojamojo turto, statybų bei kitų susijusių sektorių augimą. Vėliau situacija kardinaliai pasikeitė. Auganti ekonomika lėmė padidėjusį vartojimą, kas įtakojo išaugusią infliaciją, be to prisidėjo ir pasaulinė finansų rinkos krizė, kuri lėmė sudėtingesnes skolinimosi galimybes. Pablogėjus skolinimosi sąlygoms ir išaugus nekilnojamojo turto kainoms, nekilnojamojo turto sektorius atsidūrė visiškoje stagnacijoje, kas paveikė ir daugelį kitų sektorių. Tačiau pastaraisiais metais infliacija labai sumažėjo ir netgi pasiekė neigiamą lygį. Tam didžiausios įtakos turėjo kritusios energijos žaliavų kainos.

Šalia visų ekonominių problemų Lietuva susiduria ir su menku eksporto augimu bei daugeliu kitų iššūkių. Norint įvertinti Lietuvos ekonomikos dabartinę situaciją, išanalizuoti jos didžiausias problemas ir labiausiai augimą įtakojančius veiksnius, bei įvertinti ateities perspektyvas reikia išanalizuoti pagrindinius makroekonominius rodiklius: BVP, infliaciją, nedarbą, eksportą, biudžeto deficitą ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

SEB banko makroekonominėje apžvalgoje taip pat pažymima, kad dėl eksporto sumažėjimo, o taip pat ir dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą susiklosčiusio geopolitinio neapibrėžtumo, šių metų pradžia buvo gana nuvilianti. Prognozuojama, jog 2015 m. BVP išaugs 2,6%, o 2016 m. – 3,5%. Toks ekonomikos kilimo tempo spartėjimas siejamas su atsigausiančia euro zonos ekonomika, kuri liks pagrindine Lietuvos eksporto partnere.

Lietuvoje 2014 m. gruodžio mėn. metinė infliacija sudarė 0,2% ir buvo 1% mažesnė nei 2013 m. Metinės infliacijos lygį labiausiai įtakojo pasaulinis naftos kainų pigimas. Gruodį per metus 13,9% atpigo dujos, 10,4% – degalai, 7,9% – šilumos energija ir 5,4% – elektra.

Atsižvelgiant į besiklostančias naujausias tendencijas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos analitikai prognozuoja, kad 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidutinės metinės infliacijos būtų atitinkamai -0,4%, 1,7% ir 1,9%.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje minima, kad šiais metais pasaulinėje rinkoje nafta vidutiniškai kainuos kur kas pigiau nei 2014 m. Prognozuojama, jog vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks -0,4%, o kitais metais pakils iki 0,3%. Tai yra gerokai mažesnė infliacija, nei prognozuoja Lietuvos bankas ir LR finansų ministerija.