Pramogų industrijos tendencijos ekonominių rodiklių kontekste

Įvadas. Pramogų industrijos bendrosios tendencijos Europos Sąjungos šalyse per 2007-2014 m. Ekonominių-socialinių rodiklių parinkimas, grupavimas bei statistinė analizė. Pramogų ir ekonominių-socialinių rodiklių ryšio identifikavimas ir teorinis pagrindimas. Lietuvos pramogų industrijos tendencijos ekonominių rodiklių kontekste. Išvados.

Šiais laikais socialiniai rodikliai turi didžiulę įtaką ekonomikos sistemai, jie yra itin nepastovūs ir linkę kisti. Norint įtvirtinti mūsų nagrinėjamą pramogų industrijos sferą šalyje prisidedant prie ekonomikos sistemos augimo, socialinių rodikliai turi didžiulę reikšmę.

Atsižvelgus į dabartinio meto socialinius ir ekonominius rodiklius ir pokyčius galima padaryti išvadą, jog šių rodiklių vienas iš bruožų yra nuolatinis kitimas. Kalbant apie kaitą pramogų industrijose, tam didelę įtaką daro pažengęs švietimas, naujų technologijų ir inovacijų atsiradimas, augančios pajamos ir daugelis kitų veiksnių. Atsiradus visiems šiems veiksniams didėja ir poreikis, žmonės nori vis kažko naujo, įdomaus ir kūrybiško, todėl auga ne tik domėjimasis ir dėmesys bet ir aukštos kokybės prekių ir paslaugų poreikis.

Tikslas: nustatyti pramogų ir ekonominių rodiklių ryšį.

1) Apibūdinti Europos Sąjungos (ES) šalių pramogų industrijos bendrąsias tendencijas ekonomikoje per 2007-2014 m. (kiek sukuriama BVP pramogų industrijoje, užimtumo lygis, darbo užmokestis).

2) Sugrupuoti ES šalis pagal pramogų industrijos rodiklius į 5 gr.: l. aukštu rodikliu pasižyminčios šalys, aukštesniu nei vidutiniu, žemesniu nei vidutiniu, žemu.

3) Surinkti informaciją apie pasirinktus du Europos Sąjungos (ES) šalių ekonominius-socialinius rodiklius per 2007-2014 m. laikotarpį. Teoriškai pagrįsti ekonominių-socialinių rodiklių galimą poveikį pramogų industrijai.

4) Paskaičiuoti rodiklių vidurkius ir sugrupuoti ES šalis į šias grupes: 1) labai aukštą rodiklį turinčios šalys, 2) aukštesnį nei vidutinį rodiklį turinčios šalys; 3)žemesnį nei vidutinį rodiklį turinčios šalys; 4) žemą rodiklį turinčios šalys.

5) Nustatyti ryšį tarp pramogų industrijos tendencijų ir socialinių-ekonominių rodiklių grupių. Ryšį teoriškai pagrįsti.

6) Surinkti informaciją apie Lietuvos pramogų industrijos rodiklius.

7) Nustatyti ryšį tarp Lietuvos pramogų industrijos atskirų rodiklių ir ekonominių-socialinių rodiklių. Ryšį teoriškai pagrįsti.