Lietuvos mokėjimų balanso analizė tarptautinių atsiskaitymų aspektu

Įvadas. Tarptautiniai atsiskaitymai. Mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso analizė. Einamoji sąskaita. Kapitalo sąskaita. Finansinė sąskaita. Tiesioginės investicijos. Grynosios klaidos ir praleidimai. Lietuvos padėtis Europoje. Grynoji skola užsieniui. Europos einamosios sąskaitos sandoriai. Europos einamoji sąskaita. Eksportas ir importas. Europos finansinė sąskaita. Išvados. Šaltiniai.

Tarptautiniai atsiskaitymai aptarnauja mokėjimus, kurie vykdomi atliekant piniginius įsipareigojimus ir reikalavimus susidarančius tarp skirtingų šalių įmonių, organizacijų ar pavienių asmenų dėl atsiradusių prekybinių ekonominių ar kitų santykių.Priešingai nei atsiskaitymai šalies viduje vykdomi užsienio valiuta, kuri paprastai naudojama ne grynųjų pinigų pavidalu, naudojami tarptautiniai pavedimai, banko tratos, čekiai. Tarptautiniai atsiskaitymai skirstomi į prekybinius ir ne prekybinius.

Vykdomus mokėjimus ir gautas įplaukas, atsiskaitant už tarptautines prekybines operacijas

Vykdomus mokėjimus ir gautas įplaukas atsiskaitant už tarptautinius krovinių pervežimus jūros, geležinkelių ir kitomis transformavimo formomis.

Mokėjimus, susijusius su diplomatinių, prekybinių konsulinių ir kitų užsienio tarnybų bei tarptautinių organizacijų išlaikymu

Išlaidas, susijusias su įvairių delegacijų, specialistų grupių ir atskirų piliečių buvimu kitose šalyse

Piniginių lėšū pervedimus į užsienį – tiek vykdomus per įvairias visuomenines organizacijas, tiek ir privačių asmenų.

Prekybiniai atsiskaitymai susiję su operacijomis, kurios vykdomis remiantis tarptautinėmis kainomis ir tarifais. Neprykininiai atsiskaitymai vykdomi šalies vidaus kainomis ir paslaugų tarifais.

Vykdant tarptautinius atsiskaitymus dalyvauja tarpininkai. Mokėjimai konkrečia valiuta vykdomi per bankus.

B. Finansinė sąskaita: Tiesioginơs investicijos, investicijų portfelis, kitos investicijos, oficialiosios tarptautinės atsargos

Sandorių registravimas atsiskaitymo momentu. Įvertinami tik faktiškai įvykdyti mokėjimai ir faktiškai gautos įplaukos. Neįvertinami gauti ir suteikti kreditai.

Sandorių registravimas operacijos momentu. Plačiau atspindi ekonomines operacijas, vykdomas tarp rezidentų ir ne rezidentų, kadangi užtikrina visų šalies reikalavimų ir įsipareigojimų apskaitą, tame tarpe ir dar neapmokėtų,(nuosavybės perėjimas iš rezidentų nerezidentams.

Kapitalo balansas – apima kapitalo eksportą ir importą.Kapitalo eksportas yra, kai daugėja skolinimų užsieniui ir(arba) įsipareigojimų mažėja. Kapitalo importas, kai skolinimų mažėja, o įsipareigojimų daugėja.

Oficialiųjų tarptautinių atsargų balansas atspindi centrinio bankų turimų valiutos atsargų pakitimus.

Specialiosios skolinimo teisės –tai tarptautinių atsargų rūšis valtsybių narių esamoms atsargoms papildyti (oficialioms aukso atsargoms, užsienio valiutai ir atsargų pozicijoms Tarptautiniame valiutos fonde)

1 grafike pateikta Lietuvos einamosios sąskaitos kaita 2004m. -2015m. Iš jame pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos einamoji sąskaita iki 2007 metų buvo deficitinė. Iš 2007 m. į 2008 metus neįtikėtinai didelis prieaugis, dėl taip vadinamo “ekonominio burbulo” , tuo metu visa ekonomika klestėjo ir augo. 2008 metais įvyko pasaulinė krizė. Kaip ir matome grafike, einamoji sąskaita sumažėjo itin smarkiai, ir toliau mažėjo iki 2011 metų. Nuo 2011m. iki 2014 augo, tačiau labia lėtai. Ir 2015 metais vėl sumažėjo, tikėtina, kad dėl euro įvedimo.

Kaip matome, antrame grafike paslaugų sektorius visa laika auga nepriklausomai nuo ekonominės situacijos pasauly. Tuo tarpu prekės rodo visiškai priešingą situacija. Iš grafiko galime suprasti, kad prekių rinka labai priklauso nuo visų šalies ir pasaulio ekonominių veiksnių.

Iš 3 grafiko matome, kad didžiausia prekyba yra tarp europos zonos šalių nuo 2014 metų, o tarp Europos sąjungos vos keliais mln Eur. daugiau. 2013 metais kur kas daugiau buvo prekiaujama su nepriklausoma valstybių sąjunga nei su Europa. 2015 metais, kai buvo ivestas euras, prakyba su Europos šalimis smarkiai išaugo.

Pirmines pajamas sudaro: darbo pajamos, investicijų pajamos, tiesioginių investicijų pajamos, nuosavybės priemonės, dividendai ir mokėjimai iš kvazibendrovių pajamų, reinvesticijos, skolos priemonės, portfelinių investicijų pajamas, nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos, nuosavybės vertybiniai popieriai, investicinių fondų akcijos, skolos vertybiniai popieriai, ir kitos pirminės pajamos. Pajamų straipsnyje parodomos pajamos, gautos už užsienyje suteiktus ir iš ten gautus gamybos veiksnius (darbo jėga, kapitalas). Čia taip pat įeina pajamos, gaunamos už finansinius aktyvus ir atvirkščiai. Visu analizuojamu laikotarpiu, tik 1-us metus, t.y. 2009 metais jos buvo teigiamos. Visu kitu laikotarpiu deficitinės.