Mokėjimų balanso analizė

Integracijos laipsnis pasauliniame ūkyje yra labai įvairus, tačiau, galime teigti, jog pasaulyje nėra tokios šalies, kuri visiškai nebūtų susijusi su kitomis pasaulio šalimis. Dėl šios priežasties visose tarptautinėse sistemose svarbiausiais laikomi valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Bet kuri šalis apskaito savo prekybinius ir finansinius sandorius su kitomis valstybėmis sudarydama mokėjimų balansą. Mokėjimų balansas parodo šalies tarptautinių ekonominių santykių būklę (tarptautinės ekonominės veiklos efektyvumą).

Kaip ir makroekonominiai rodikliai, taip ir mokėjimų balansas parodo Lietuvos ekonominės politikos privalumus bei jos trūkumus. Kadangi neigiami šalies mokėjimų balanso rodikliai gali būti būsima šalies nuosmukio priežastis, todėl būtina suprasti, kokia šių rodiklių įtaka šalies daromiems sprendimams bei nustatyti , ar šalių rodiklių pagalba galima prognozuoti būsimas šalies mokėjimų balanso krizes.

Mokėjimų balanso krizės tema buvo vis labiau diskutuojama po ekonominio nuosmukio 2008 metais. Pagrindiniai požymiai, kuriais galima pastebėti mokėjimų balanso krizę yra augantis šalies einamosios sąskaitos deficitas, senkantys užsienio valiutos rezervai bei didelė valstybės skola.

Taigi, labai svarbu ekonomistams suprasti mokėjimų balanso esmę, nes jis ne tik atspindi šalies tarptautinius ekonominius santykius, bet ir padeda įvertinti konkrečią įmonę veikiančius išorinius veiksnius.

Darbo problema – Didėjantis Europos šalių disbalansas daro neigiamą įtaką Lietuvos mokėjimų balansui.

Darbo objektas – Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas.

Darbo tikslas – atlikti Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso 2009-2013 m. analizę.

Tiksliausiai mokėjimų balanso sąvoka apibrėžiama Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) išleistame leidinyje ,,Mokėjimų balanso vadovas“, pagal kurį mokėjimų balansas – tai statistinė ataskaita, kurioje sistemingai apibendrinami tam tikro specifinio periodo ekonomikos (šalies) ekonominiai sandoriai su likusia pasaulio dalimi. Minėti sandoriai susideda iš: 1. Sandorių, apimančių prekių tiekimą, paslaugų teikimą ir pajamų uždirbimą; 2. Sandorių, susijusių su finansinėmis pretenzijomis ir įsipareigojimais kitoms pasaulio valstybėms; 3. Sandorių, susijusių su pervedimais. Mokėjimų balanse įrašomi kaip tam tikros kompensacijos.

Šalies tarptautinės operacijos atvaizduojamos dviejose mokėjimų balanso sąskaitose. Pirmoji – einamoji sąskaita – atspindi prekybos prekėmis ir paslaugomis operacijų balansą. Finansinio turto prekybos operacijos atspindimos kapitalo ir finansinėje sąskaitose, kurių balansas paprastai pateikiamas kartu. Dėl statistinės informacijos rinkimo netobulumų bei kitų priežasčių, tarp einamosios sąskaitos ir kapitalo bei finansinės sąskaitos balanso atsirandantis neatitikimas įrašoma į mokėjimų balanso straipsnį klaidos ir praleidimai.

Einamoji sąskaita susideda iš prekių, paslaugų, pajamų bei einamųjų pervedimų. Visus šiuos straipsnius aptarsiu trumpai.

Paslaugų straipsnis. Šio straipsnio reikšmė pastoviai didėja mokėjimų balanse. Šiame straipsnyje parodomos rezidentų paslaugos, suteiktos ne rezidentams, ir ne rezidentų paslaugos suteiktos rezidentams. Paslaugų straipsnis parodo įplaukas ir mokėjimus už tokias paslaugas kaip tarptautiniai pervežimai, draudimas, elektroniniai, telegrafiniai ir kita.

Darbo ir investicijų pajamas. Čia parodomos pajamos, gautos už ne rezidentams suteiktus ir iš jų gautus gamybos veiksnius, pvz.: darbo jėgą. Investicijų pajamose rodomos tokios pajamos, kurios gaunamos už finansinius aktyvus ir atvirkščiai. Tai palūkanos už indėlius užsienio bankuose bei palūkanos už paskolas ir kitos investicijų pajamas.