Lipidai ir jų reikšmė organizme
„ lipidai ir jų reikšmė organizme “. Įvadas. Darbo tikslas apžvelgti lipidus ( jų klasifikaciją bei savybes) ir jų vaidmenį organizme. Lipidai. Lipidų klasifikacija. Lipidai ( graik. Lipidai gali būti skirstomi į dvi pagrindines klases dalyvaujantys hidrolizės reakcijose – hidrolizuojamieji. Hidrolizuojamieji lipidai. Paprastieji lipidai Paprastiems hidrolizuojamiesiems lipidams priklauso trigliceridai. Jos gali turėti vieną ir daugiau dvigubųjų ryšių. A nesočiosios riebalų rūgštys. B sočiosios riebalų rūgštys. Jos dideliais kiekiais randamos gyvulinės kilmės riebaluose bei kokosų ir palmių (branduolių ) aliejuose. Trigliceridai Jie vadinami neutraliaisiais riebalais arba tiesiog riebalais. Sudėtiniai lipidai Sudėtingieji lipidai dažnai dar vadinami lipoidais. Lecitinas ir kiti fofolipidai atlieka svrbų vaidmenį ląstelių membranų struktūroje. Nedalyvaujantys hidrolizės reakcijose ( nehidrolizuojamieji ) lipidai. Šiems lipidams priskiriami terpenai ir steroidai. Steroidai Steroidai priklauso nehidrolizuojamiesiems lipidams. Lipidų. Vitaminų – visi riebaluose tirpūs vitaminai yra lipidai. Tirpinamąją – pvz. , tulžies rūgštys gali žarnyne tirpinti riebaluose tirpius vitaminus. Išvados. Lipidams priskiriami biologiškai svarbūs junginiai. Lipidai yra labai heterogeniška junginių grupė.
Darbo tikslas: apžvelgti lipidus ( jų klasifikaciją bei savybes) ir jų vaidmenį organizme. Uždaviniai: Išsiaiškinti lipidų klasifikaciją ir savybes. Apibūdinti biologinę lipidų reikšmę.
Lipidai gali būti skirstomi į dvi pagrindines klases: dalyvaujantys hidrolizės reakcijose – hidrolizuojamieji, nedalyvaujantys hidrolizės reakcijose – nehidrolizuojamieji. Hidrolizuojamieji lipidai toliau gali būti skiriami į: Paprastuosius - triglicerolius, kurie būna paprasti ir mišrūs, ir vaškus. Sudėtinius – fosfolipidus, glikolipidus ir sterolius.
Paprastieji lipidai Paprastiems hidrolizuojamiesiems lipidams priklauso trigliceridai. Trigliceridų fizikinės ir cheminės ypatybės priklauso nuo jų sudėtyje esančių riebalų rūgščių. Būdingiausias lipidų komponentas yra riebalų rūgštys. Riebalų rūgštis galima skirstyti į sočiąsias ir nesočiąsias.
Jos gali turėti vieną ir daugiau dvigubųjų ryšių. Nesočiosios riebalų rūgštys yra skirstomos į: monosočiąsias ( monoenines ), turinčios vieną dvigubą ryšį ; polinesočiąsias ( polienines), turinčios du ir daugiau dvigubų ryšių ; eikozano rūgštis. Svarbesnės gamtinės nesočiosios riebalų rūgštys: Oleino – ( C17H33COOH ) Linolio – (C17H31COOH ); Linoleno – (C17H29COOH ); Arachidono – (C19H31COOH ).
Jos dideliais kiekiais randamos gyvulinės kilmės riebaluose bei kokosų ir palmių (branduolių ) aliejuose. Vyraujančios riebalų rūgštys: stearino – C17H35COOH; palmitino - C 15H31COOH.
Trigliceridai Jie vadinami neutraliaisiais riebalais arba tiesiog riebalais.
