LR biudžeto 2010-2013 metų analizė

Kiekviena šalis nuo senų laikų turi savitą valdžią, nusistovėjusius įstatymus, mokesčius. Mokesčiai neatsiejama ekonomikos dalis. Tai pajamos, kurios patenka į valstybės biudžetą. Valstybės biudžetas, kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą. Subalansuotas biudžetas – nepaprastai svarbus, teigiamo ekonomikos vystymosi kriterijus. Fiskalinė politika – biudžetinės politikos dalis, susijusi su valstybinių biudžeto pajamų formavimu, remiantis mokesčių sistema. Ši politika gali būti panaudota, norint stabilizuoti ekonomiką, tačiau pagrindinis jos tikslas – nedarbo ir infliacijos panaikinimas, taigi, tuo pačiu, ir visų mūsų ekonominė gerovė. Valstybės vykdoma biudžeto politika iš dalies parodo jos ekonominę padėtį, finansines galimybes, visuomenės santykį su valdžia. Biudžeto pagalba vyriausybė gali sukoncentruoti savo rankose didžiąją dalį nacionalinių pajamų, perskirstydama jas finansiniais metodais. Todėl biudžetas yra pagrindinė finansinė bazė numatytoms valstybės funkcijoms vykdyti. Biudžete tarpusavyje susiejami pagrindiniai finansiniai elementai – mokesčiai, išlaidos ir skolos. Didelės sumos renkamos nebe reikalo, jos yra paskirstomos atsargoms sudaryti, pensijoms bei palūkanoms už paskolas mokėti, įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms pirkti. Valstybės išlaidos yra skirtos šalies gyventojų aprūpinimui tokiems kaip, buitiniams, kultūriniams, materialiniams poreikiams patenkinti. Todėl yra svarbu, kad kiekvienas dirbantis pilietis prisidėtų prie savo valstybės išlaikymo- mokėti mokesčius. Vyriausybės išlaidas padengia patys gyventojai, mokėdami rinkliavas ir mokesčius. Mokesčiai-tai valstybės piliečio ir pačios valstybės bendradarbiavimas pinigine prievole, kai mokesčio mokėtojui nėra atlyginama jokia specialia paslauga.

Darbo tikslas- ištirti LR valstybės biudžetą 2010-2013 metais.

Darbo uždaviniai:

Ištirti biudžeto pajamas ir išlaidas naudojantis vertikalia ir horizontalia analize 2010-2013metais;

Palyginti Lietuvos valstybės biudžetą su Ukrainos biudžetu;

Remiantis duomenimis įvertinti Lietuvos valstybės įvykdymą ir problemas 2013metais;

Pagrindiniai tyrimo metodai. Literatūros ir statistinių duomenų analizė. Apibendrinimas ir išvadų pateikimas.

Gauti rezultatai tik dar kartą patvirtina mokesčių svarbą ir jų reikšmę valstybės biudžeto formavimui. Remiantis duomenimis matyti jog nuo 2010 metų iki 2013 metų pajamos auga. Žvelgiant į vertikalią analizę nesunku pastebėti, jog 2010 metais valstybės biudžete pajamos užėmė 72,64%, o 2011metais jos išaugo iki 73,36%. 2012 metais surenkamų pajamų ir mokesčių procentinė dalis sumažėjusi ji krito iki 73,17%. Tikimasi jog 2013 metais ši procentinė dalis išaugs iki 74,71%, tačiau iš mokesčių surinktos lėšos užima mažesnę procentinę dalį. Iš Europos Sąjungos lėšos buvo gautos didesnės 2010metais, nei 2011 metais. Tačiau 2012 metais ir 2013 metais gauta daugiau. Tikimasi 2013 metais surinkti iki 29,37%. Pajamos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio 2010 metais sudarė 36,69% ,tai mažiau negu 2011 metais, nes būtent šiais metais pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio buvo didžiausios jos siekė 38,15%. 2012 metais ir 2013 metais pridėtinės vertės mokestis sudarė 36%. Kitas svarbus aspektas yra akcizo pajamos. Stebint duomenys per 2011 metus į valstybės biudžetą už akcizų buvo surinkta 3 178,2mln. Lt lyginant su 2010 metais 141,7mln.Lt valstybė surinko daugiau akcizų. Tačiau neįgyvendino plano surinkti užsibrėžtą sumą. 298,2mln. Lt gauta mažiau nei tikėtasi. Didelę įtaką turėjo mažėjantys pardavimai suskystintų naftos dujų, skirtų automobiliams ir benzinas. Dėl sumažėjusių pardavimų buvo gauta mažiau pajamų nei 2010 metais. Valstybės biudžetas prarado 242mln. Lt dėl atleistų nuo mokesčio vietinio transporto ir žemės ūkiui skirtų degalų. Stebint duomenys per 2012 metus į valstybės biudžetą buvo surinkta 3 341,2mln. Lt , daugiau nei per 2011metus 169,2mln. Litais akcizų. Planas įvykdytas ,gauta 43,2mln Lt nei tikėtasi. Valstybės biudžetas prarado 2012 metais 273,6mln. Lt pajamų, dėl atleistų nuo žemės ūkiui degalų skirtų akcizų. Kitos pajamos sudarė 8,81% 2010metais. Tai daugiau negu 2011metais, šiais metais kitos pajamos sudaro 7,93%. 2012 metais sudarė 8,11% ,didžiausią įtaką turėjo turto pajamos.

Iš pirmojo paveikslo matyti, jog daugiausiai pajamų gaunama iš mokesčių, po to seka ES finansinės paramos lėšos ir kitos pajamos. Mokesčiai užima apie 64% visų pajamų. Kitos pajamos siekia iki 9% . Iš ES gaunamos lėšos sudaro 27% .