Lyderystė ir vadovavimas, jų svarba

Įvadas. Lyderystės apibrėžimas. Keturi lyderystės faktoriai. Būdingi lyderio asmenybės bruožai. Emocinio intelekto sritys ir su jomis susiję gebėjimai. Vadovavimo stiliai. Vizualizuojamasis vadovavimo stilius. Instruktuojamasis vadovavimo stilius. Harmoningasis vadovavimo stilius. Demokratinis vadovavimo stilius. Raginamasis vadovavimo stilius. Dominuojantis vadovavimo stilius. Vyriška ir moteriška lyderystė. Mentoriai. Dešimt lyderystės principų. Išvados. Literatūra.

Remiantis moderniu požiūriu į organizacine vadybą, akcentuojama ne vien vadovų, turinčiu lyderio potencialą, svarbą. Lyderio savybių turi ne tik vadovaujantys asmenys, bet ir kiekvienas individas, kad ir kokias pareigas jis eitu. Vadovai ne visada gali būti teigiamų pokyčiu iniciatoriai, nes tik patys darbuotojai geriausiai žino, kas jų darbą gali palengvinti ir padaryti efektyvesnį. Todėl lyderystė vis dažniau imama traktuoti kaip visos organizacijos sugebėjimas, o ne tik išskirtinis kelių aukščiausiojo lygio vadovų bruožas. Taigi nepaisant skirtingų požiūrių į lyderystę, jos svarba šiuolaikiniame pasaulyje neapsiriboja vien bandymu ją interpretuoti į organizacijų vadybą. Daugeliui žmonių lyderystė yra galimybė realizuoti save. Lyderyste pripažįstama svarba ne tik organizacijų valdymo procese bet visais lygiais, kur atsiranda būtinumas bendras vertybes ir tikslus tapatinti su asmeniniais.

Darbo tikslas – Apibūdinti lyderystės ir vadovavimo sąvokas, išnagrinėti jų svarbą.

Nepaisant to, kad praktikoje klasikinėse ir personologinėse moderniosiose savybių teorijose nebuvo visiškai paaiškinta, kas lemia to ar kito asmens kaip lyderio sėkmę, lyderio būdingos asmeninės savybės neabejotinai yra reikšmingos.

Personoliginiu lyderystės tyrimų, trunkančiu daugiau nei šimta metų, ilgaamžiškumas rodo, kad jos tyrimu objektas – lyderio asmenybės savybės – yra konceptualios ir užima svarbia vieta lyderystės procese. Tačiau būtina įvertinti tai, kad reikia ieškoti ne daugybes patraukliu savybių, o koncentruotis į nedaugeli, bet lyderių asmenybei esminių savybių.

ASMENINĖ KOMPETENCIJA: nuo šių gebėjimų priklauso, kaip gebama save valdyti.

Emocinė savimonė: gebėjimas suvokti savo emocija ir jų įtaką; gebėjimas intuityviai priimti sprendimus.

Pagalba: gebėjimas suprasti ir patenkinti darbuotojų, klientų ar užsakovų poreikius.

Įkvepianti lyderystė: gebėjimas vadovauti ir skatinti įtikinti, kad tikslas yra pasiekiamas.

Kitų tobulinimas: gebėjimas skatinti kitų gebėjimus bendraujant, patariant ir konsultuojant.

Kada taikytina: kai pokyčiams įgyvendinti reikia sukurti naują viziją arba kai reikia aiškios veiklos krypties.

Kada taikytina: norint pašalinti nesantaika komandoje, skatinti darbuotojus sunkiu metu ir stiprinti jų tarpusavio santykius.

Keturių stilių - vizualizuojamojo, instruktuojamojo, harmoningojo ir demokratinio – derinimas sukuria darną, kuri leidžia pasiekti ypač gerus darbo rezultatus, o kiti du – raginantis ir dominuojantis, nors ir yra naudingi, tačiau susiklosčius ypatingai situacijai, turėtu būti taikomi labai atsargiai.

Šis stilius padeda pagerinti emocinę aplinką ir teigiamai pakeičia daugelį organizacijos sričių. Pavyzdžiui, vizija turinti vadovas aiškiai nurodo grupės darbo kryptį, tačiau nepasako, kaip siekti tikslą. Taip darbuotojams suteikiama galimybė taikuti naujoves, eksperimentuoti ir apgalvoti riziką. Suvokus vizijos esmę, darbuotojams paaiškėja, kaip jos pasiekti ir ko iš jų tikimasi. Supratimas, kad visi siekiai bendro tikslo, įpareigoja visą komandą: žmonės didžiuojasi priklausydami organizacijai.

Aiškia vizija turintys vadovai išlaiko pačius gabiausius darbuotojus, nes sutampa žmonių ir kompanijos vertybės, siekiai ir misija (darbuotojai ir kompanija veikia darniai). Sumanūs vadovai suvokia, kad kompanijos vizija ir misija išskiria ją iš kitų tos srities kompanijų.