Matavimų teorijos špera



Technologinių procesų matavimas - tai įvairių parametrų bei dydžių nustatymas įvairiais matavimo metodais ir priemonėmis. Matuojant procesų parametrus gali būti nustatomi tokie dydžiai kaip jėga, momentas, deformacijos, temperatūra, skysčių slėgis, klampa, debitas, koncentracija, drėgmė, šviesos spinduliuotės galia, apšviestumas, skaistis, šviesis, radioaktyviojo apšvitinimo dozės ir kt.
šiuos ir kitus parametrus ypač aktualu matuoti pramonėje, transporte, gamtosaugoje, automatizuotų technologinių procesų metu, siekiant užtikrinti proceso kokybę, tikslumą, valdymą, stabilumą.
Parametrams matuoti naudojamos įvairios matavimo sistemos, sudarytos iš matavimo keitiklių, signalų stiprinimo sistemų, matavimo įrenginių, informacijos atiksliai išmatuoti jėgą labai svarbu nustatant įvairius dydžius, panaudojamus tiek vietiniams, tiek ir tarptautiniams atsiskaitymams. Todėl jėgos matavimo įtaisai skirstomi į tikslumo klases ir turi būti periodiškai tikrinami, kontroliuojami, atestuojami valstybinių atestavimo įstaigų.
Technikoje mechaninėms jėgoms ir momentams, mechaninėms įtemptims ir deformacijoms matuoti plačiausiai taikomi vizualieji, mechavizualiai matuojamieji dydžiai nustatomi apytiksliai, akimis, pavyzdžiui, matuojant jėgas arba momentus spyruokliniais mechaniniais dinamometrais, apytiksliai nustatant mechaninių įtempčių bei deformacijų dydį ir jų pasiskirstymą įvairios formos detalėse, mazguose, konstrukcijose[18,33].
Mechaniniai matavimo metodai pagrįsti metalinių plokštelių arba elementų deforma-vimusi. Jie dažniausiai taikomi statinėms mechaninėms deformacijoms matuoti [8, 19].
Elektromechaniniai matavimo metodai gali būti pagrįsti tenzometrijos principu: matuojama metalinio arba puslaidininkinio tenzore-zistoriaus santykinė arba absoliučioji deformacija [33]. Jautrusis elementas - tenzorezis-torius gali būti pakeistas, pavyzdžiui, indukty-viaisiais arba talpiniais keitikliais.
Jėgos ir momentai gali būti matuojami deformuojant tamprius kūnus arba elementus, kurių mechaninės deformoptiniai matavimo metodai pagrįsti šviesos spinduliuotės intensyvumo pokyčio, susijusio su matuojamojo objekto poslinkiu, matavimu. Šį pokytį registruoja fotoelektriniai keitikliai [10, 17]. Optiniai metodai taikomi.
Varžos pokytį sustiprina stiprintuvas ir jį registruoja atskaitos prietaisas, pavyzdžiui, mi-liampermetras, skaitmeninis milivoltmetras, kalibruoti jėgos arba momento vienetais. Archimedo spyruoklės susukimas turi būti proporcingas jos tiesiniam standumui.
- Microsoft Word 149 KB
- 2010 m.
- 5 puslapiai (8850 žodžiai)
- Universitetas
-