Mažųjų bendrijų steigimo ir valdymo ypatumai

Įvadas. Mažosios bendrijos. Mažųjų bendrijų samprata. Mažųjų bendrijų teisinis reglamentavimas. Mažųjų bendrijų steigimas. Mažųjų bendrijų valdymo ypatumai. Išvados. Rekomendacijos. Literatūros sąrašas.

Tyrimo problema. Nepaisant mažosios bendrijos privalumų, antai, minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo netaikymo, ribotos dalyvių atsakomybės įtvirtinimo, supaprastintos valdymo organų struktūros ir kita, praktikoje kyla tam tikrų probleminių klausimų. Pirma, partnerystės ir bendrovės požymių derinimo būdu sukurta mažoji bendrija kelia teisinį neapibrėžtumą dėl šios naujos formos vietos kitų verslo organizavimo formų kontekste. Kyla klausimas, ar mažoji bendrija yra partnerystės porūšis, bendrovės porūšis ar atskiras teisinis institutas Lietuvos įmonių teisėje. Šių klausimų neištyrimas ateityje keltų teisinį neaiškumą, kurių verslo vystymo formų (partnerystės ar bendrovės) koncepcijų pamatinius principus reikėtų taikyti aiškinant tam tikrus mažųjų bendrijų reguliavimo aspektus. Antra, kyla klausimas dėl pačios mažosios bendrijos teisinės formos įtvirtinimo tikslingumo. Į pastarąjį klausimą svarbu atsakyti, siekiant įvertinti ar Lietuvos įmonių teisės sistema yra efektyvi ir veiksminga. Priešingu atveju, naujos verslo vystymo formos įtvirtinimas gali lemti perteklinį, teisinį netikrumą kuriantį reguliavimą.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti mažųjų bendrijų steigimo ir valdymo ypatumus.

Mažosios bendrijos samprata Lietuvos teisės doktrinoje iš esmės dar nebuvo nagrinėta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad verslo organizavimo formų sampratos tematika Lietuvos teisinėje literatūroje taip pat nėra gausi. Paminėtinas V. Bitės straipsnis, kuriame atskleidžiama uždarosios bendrovės samprata, jos evoliucija ir specifiniai bruožai, taip pat L. Mikalonienės daktaro disertacija, kurioje yra tiriamos dvi, autorės nuomone, klasikinėmis tapusios verslo organizavimo formos - partnerystė (bendrija) ir uždaro tipo bendrovė. Pastarajame darbe, be kita ko, pirmą kartą Lietuvos teisės doktrinoje yra analizuojama išvestinių, naujų – hibridinių formų koncepcija, kilmė, požymiai bei vieta tarp kitų komercinio bendradarbiavimo formų. Pritartina L. Mikalonienės nuomonei, kad „efektyvus verslo organizavimo formos panaudojimas, tinkamas jų teisinio reglamentavimo realizavimas praktikoje [...], o taip pat naujų verslo organizavimo formų įtvirtinimas neatsiejamas nuo konkrečios formos teisinės sampratos ir esminių požymių suvokimo‘‘. Iš pirmo žvilgsnio, mažosios bendrijos samprata turėtų būti glaudžiai susijusi su bendrijos (partnerystės) samprata, tad santykis tarp pastarųjų sąvokų ir bus toliau aptartas.

Bendrija, kitaip partnerystė (angl. - „partnership“), plačiąja prasme reiškia kokio nors bendro tikslo siekiantis susivienijimas, draugija, grupė. Partnerystės ištakos glūdi romėnų teisėje, kurioje ji buvo suprantama kaip sutarties (societas) pagrindu tarp asmenų, dažniausiai susijusių giminystės ryšiais, vykdoma bendra veikla. Romėnų teisėje partnerystė nebuvo laikoma juridiniu asmeniu, turinčiu savarankišką teisinį subjektiškumą. Societas buvo suprantama kaip išoriniai teisiniai santykiai, atsiradę konsesualinės sutarties pagrindu, kuria buvo reguliuojamos pačių partnerių nustatytos pareigos, dažniausiai susijusios su piniginiais įnašais į bendrą veiklą, siekiant numatyto bendro partnerių tikslo.

2011 m. Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgoje Komisija atkreipė dėmesį, kad valstybės narės daro nuolatinę pažangą, tačiau vis dėlto joms reikėtų dėti daugiau pastangų vykdant įsipareigojimą nustatyti priemones, būtinas norint gerinti reguliavimo, administracines ir verslo sąlygas. Vienas pagrindinių uždavinių, kylantis įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą, yra mažų bei vidutinių įmonių naštos mažinimas, vengiant “perteklinio” reguliavimo bei įdiegiant naujas, paprastesnes sąlygas verslo aplinkoje. Šis uždavinys turėtų būti įgyvendinamas ne tik teisės aktams taikant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms poveikį turinčioms administracinėms procedūroms. Komisija taip pat pabrėžė, kad visos mažos bei vidutinės įmonės yra skirtingos, todėl politikos formuotojai, gerindami verslo sąlygas, privalo atkreipti dėmesį į įmonės dydį, veiklos sritį bei juridinį statusą. 2012 m. Komisija pakartotinai pažymėjo, kad mažoms bei vidutinėms įmonėms yra reikalingos paprastesnės ir lengvesnės veiklos vykdymo sąlygos visoje ES ir šiuo atžvilgiu aiškiu prioritetu yra laikomas konkrečių priemonių taikymas .