Mažųjų ir vidutinių įmonių tipai ir jų valdymo ypatumai

Įvadas. Įmonės samprata. Mažųjų ir vidutinių įmonių sąvokos. Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė. Mažųjų ir vidutinių įmonių tipai. Individualios (personalinės) įmonės. Tikrosios ūkinės bendrijos. Komanditinės ūkinės bendrijos. Akcinės bendrovės. Investicinės akcinės bendrovės. Kooperatinės bendrovės (Kooperatyvai). Žemės ūkio bendrovės. Mažųjų ir vidutinių įmonių valdymo ypatumai. Bendrieji principai. Procesų valdymas. Vadovavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė bei jų tipai, kuo pasižymi kiekvienas tipas ir kuom jis yra naudingas.

Mažųjų ir vidutinių įmonių bendrieji valdymo principai, įmonių procesų valdymas bei vadovavimas šioms įmonėms.

metinės pajamos neviršija 170 mln. Lt arba įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 150 mln. Lt

metinės pajamos neviršija 32 mln. Lt arba įmonės balansinė vertė yra ne didesnė kaip 35 mln. lt.

metinės pajamos neviršija 3,2 mln. Lt arba įmonės balansinė vertė yra ne didesnė kaip 3,5 mln. Lt.

Žemiausiojo lygio vadovai atsakingi už pirminių padalinių veiklos rezultatus. Nepaisant to, svarbiausios visų tipų vadovų vadybinės veiklos sritys yra tos pačios:

Vadybos teorija yra sukaupusi gana daug pasaulinėse įmonėse patikrintų vadybos metodų bei principų. Glaustai tariant, bet kurie vadovo sprendimai turi remtis trimis svarbiausiais principais:

Yra išskiriami šie pagrindiniai valdymo proceso etapai, valdymo uždaviniai, kurie būtini valdant bet kokius procesus:

Tikslas – siektini rezultatai. Tikslai skirstomi pagal vadovavimo lygius. Skiriami tokie tikslai:

Prognozavimas. Reikia įvertinti būsimas įmonės veiklos sąlygas. Kai sąlygos žinomos, galima lengviau spręsti uždavinius. Prognozavimo rezultatai vadinami prognozėmis. Prognozuojami ne tik išorės įvykiai, bet ir pačios įmonės rezultatų tendencijos:

Planavimas. Prognozuojant aptinkamas problemas, iškeliama uždavinių. Planuojant jie išsprendžiami. Planavimo tikslas – surasti tinkamiausias priemones, veiksmus tikslui pasiekti. Planas – tam tikram laikui numatyti veiksmai ir priemonės tikslui pasiekti, planavimo rezultatas – planas.

Kontrolė. Jos tikslas – nustatyti, kaip laikomasi nustatytų planų, kokie nuokrypiai nuo jų, kokios jų priežastys. Kontrolė užtikrina grįžtamąjį valdymo ryšį. Be jos neįmanoma padėties valdyti. Kontrolė, kaip ir kitos valdymo funkcijos, kainuoja. Todėl reikia galvoti, kaip tai atlikti pigiausiai. Išlaidos priklauso nuo darbo kiekio ir darbo atlikimo būdo.

Mažosiose ir vidutinėse įmonėse, taikant psichologinius valdymo metodus, įgyvendinama daug svarbių uždavinių:

. Atlikę šį darbą įgijome bendrų ekonominių žinių apie mažas ir vidutines įmones, kaip jos skirstomos, išsiaiškinome jų privalumus ir trūkumus. Taip pat, sužinojome įmonių valdymo pagrindinius principus ir reikalavimus, supratome, kad įmonei vadovauti nėra taip lengva ir tai yra sunkus, daug pastangų ir žinių reikalaujantis darbas.