Miško apsauga

Aplinkos apsaugos politika. ES aplinkos apsaugos politika. Lietuvos aplinkos apsaugos politika. Teisės aktai , užtikrinantys miškų apsaugą ir naudojimą. ES teisės aktai. Lietuvos teisės aktai. Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymas. Lietuvos miškų įstatymas. Kiti teisės aktai , liečiantys miškų apsaugą. Aplinkos politikos raida. Europos Sąjungos raida. Mūsų ateitis – mūsų pasirinkimas. „ Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales “. Aplinkos politikos principai. Europos Sąjungos teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kiti teisės aktai liečiantys miškų apsaugą. Miško kirtimų taisyklės. A miškų grupėje. B. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Saugomų teritorijų įstatymas 2012 , 53 2642. Literatūra ir šaltiniai.

Pokyčiai miške, intensyviai veikiant žmogui, dabar didesni negu anksčiau. sparčiai plėtojama technika ir pramonė, intensyviai naudojami natūralūs gamtos resursai, taigi ir miško turtų žmogui reikia vis daugiau. Pagrindinis miško apsaugos uždavinys – kaip tenkinti visuomenės miško produkcijai poreikius, kad neišsektų miško galios. Mūsų laikais miškas su visa savo augalija ir gyvūnija mums tapo draugu – ateik, imk , naudokis, bet ir saugok, atkurk, gausink.

Miško apsauga riboja žmogaus ūkinę veiklą miške, tad reikia ūkininkauti protingai, gerai suprantant augalijos ir gyvūnijos bendrijų gyvenimą, jų tarpusavio santykius. Pažindamas miško gyvenimo dėsnius, atskleisdamas ir gerai suvokdamas jo paslaptis, žmogus įgyja teisę protingai kištis į miško pasauli. Kai tai daroma neprotingai, vadovaujantis ne miško bendrijų dėsningumų pažinimu, o tik savo egoistiniais poreikiais, greit nuskursta miškas, nesaikingas gamtos turtų naudojimas artina katastrofą. Kiekvienam iš mūsų dera visiems laikams prisiminti paprastą tiesą- miškas priima tik nesavanaudišką žmogaus draugystę, bet nei medis, nei žvėris, nei paukštis niekada nepakęs eksploatavimo– to neleidžia jų prigimtis. Ten, kur žmogus primeta savo gobšumą, gamtinės bendrijos sunyksta ir pats žmogus skaudžiai nubaudžia save. Gaila, bet esama tokių žmonių, kurie gyvena su lyg ta diena ir mano, kad miškas neišsemiamas gamtos turtų aruodas. Taip manantys pamiršta, kad gamta turi ribas. Pernelyg dažnai tenka matyti neprotingos ar nesaikingos veiklos padarinius: deginamą žolę, kurioje peri paukščiai, augina vaikus žvėreliai, sukeliami miškų gaisrai, kuriuose žūva visa gyvastis, neapgalvotai kertamas miškas ir žalojami pavieniai medžiai, neleistinais metodais ir uždraustu laiku medžiojami žvėrys, naikinami miškų naudingi paukščiai, be saiko alinami uogynai ir vaistinių augalų augimo vietos .

Europoje pirmieji aplinkos politikos aspektai atsispindėjo dar 1959 metais priimtoje „EUROATOM“ direktyvoje dėl darbuotojų ir visuomenės apsaugos nuo radiacijos. 1970 ir 1972 metais buvo priimtos direktyvos dėl transporto priemonių emisijų ir triukšmo. Tačiau tik 1972 metais Paryžiaus deklaracija padėjo tvirtus pagrindus aplinkos politikos formavimuisi Europoje ir nulėmė Pirmosios Europos Sąjungos aplinkosauginės veiksmų programos atsiradimą. Būtent Paryžiaus deklaracija teigė, kad ekonominė plėtra turi vykti kartu su aplinkos apsauga taip, kad būtų pasiektas gyvenimo kokybės pagerėjimas.

1-oji Aplinkosaugos veiksmų programa (1973–1976) orientavosi į egzistuojančių aplinkos problemų sprendimą, aplinkos taršos sumažinimą, išteklių naudojimo efektyvumą.

Direktyva – teisės aktas, privalomas valstybėms narėms. Įgyvendinimo tvarką ir priemones galima pasirinkti (politikos tikslams įgyvendinti, nacionaliniams įstatymams harmonizuoti).

Profilaktikos / atsargumo principas - remiasi tuo, kad visi sprendimai turi būti padaryti taip, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių aplinkai.

Išankstinio apsvarstymo principas, ypač kai trūksta žinių ar informacijos apie galimus poveikius.

Europos Sąjungos teisės aktai aplinkos apsaugos srityje skirstomi į devynias dalis: Horizontalieji teisės aktai (Bendruosius aplinkos apsaugos vadybos klausimus reglamentuoja: poveikio aplinkai vertinimo direktyva (85/337EB); informacijos apie aplinką prieinamumo visuomenei direktyva (90//313/EEB), keičia direktyvą (2003/4/EB); ataskaitų apie aplinkos apsaugos direktyvų įgyvendinimą teikimo direktyva (91/692/EEB); tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo direktyva (2001/42/EB); visuomenės dalyvavimą, rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, nustatanti direktyva (2003/35/EB). Baigiama parengti atsakomybės už žalą aplinkai ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais direktyvos.