Modigliani - Miller teorijos

Vilnius. Įvadas. Kapitalo samprata. Modigliani – Miller teorema. Mokesčių nuslėpimo ir finansiškai praskolinto turto arešto teorija. Išvados. Literatūra.

Vienas pagrindinių rodiklių nusakančių įmonės finansų politiką yra kapitalo struktūra, arba kaip dar galima pasakyti - skolų ir nuosavybės santykis. Kapitalo struktūros teoriją vieni pirmųjų tyrinėjo ekonomistai Franko Modigliani ir Mertonas Mileris, kurie anot E. McLaney (2009) 1958 m. paskelbė straipsnį, kuriame buvo analizuojamas klausimas - tradicinis požiūris į nuosavo ir skolinto kapitalo santykį. Jie teigė, kad kapitalo struktūra neturi įtakos įmonės vertei - akcijos kainai. Savo nuomonę jie įrodinėjo gana paprastai. Įmonės pinigų srautai, kuriuos kuria įmonės turtas, parodo įmonės vertę, o būdas kaip šie pinigų srautai yra paskirstomi tarp pasiskolinto ir nuosavo kapitalo, neturi jokios įtakos pinigų srautams, taigi ir įmonės vertei. Pasak Dun Gifford Jr. (1998) mokslininkas Mertonas Mileris netgi panaudojo analogiją su pica: būdas, kuriuo supjaustoma pica, neturi įtakos picos dydžiui. Tačiau įrodymų, kad ši prielaida klaidinga, netrūksta. Vėliau atsirado kitų teorijų, analizuojančių kapitalo struktūros formavimo klausimus, tai tokios teorijos, kaip tradicinis požiūris ir moderniosios kapitalo struktūros formavimo teorijos. Kapitalo struktūros formavimo teorijose išskiriami įvairūs veiksniai, kurie teigiama, kad yra svarbūs ir turėtų būti atsižvelgiama į juos priimant kapitalo struktūros formavimo sprendimus.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Modigliani - Miller kapitalo struktūros teoriją.

Temos aktualumas - Įmonėms yra itin svarbu priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus dėl finansavimo šaltinių struktūros, kuri vadinama kapitalo struktūra. Kapitalo struktūros parinkimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris užtikrina sėkmingą įmonės veiklą bei konkurencinį pranašumą prieš artimiausius konkurentus. Kapitalo struktūros formavimo sprendimai yra aktualūs ir svarbūs visose įmonėse, dėl to kapitalo struktūros politika yra vienas pagrindinių daugelio empirinių įmonių finansų valdymo tyrimų studijų objektų, o tyrimas visada prasideda nuo teorijų.

Anot G. Davulio (2009) kapitalo terminu apibūdinami visi žmonių sukurti materialiniai ištekliai, naudojami gamyboje - pastatai, įrenginiai, mašinos, medžiagos, žaliavos, išskyrus žemę ir darbą. Kapitalas egzistuoja tik kaip darbo ir išteklių kooperavimo rezultatas. Norint suprasti ekonominių santykių esmę, reikia išnagrinėti kapitalo funkciją gamybos procese, nes klaidingas šio klausimo supratimas daro žalą ne tik ekonominei teorijai, bet ir realiam gyvenimui. Kai ekonominė sistema efektyvi, žmonės gamina ne dėl pačios gamybos, bet dėl vartojimo. Vartojimą ir apskritai visuomenės gerovę gali užtikrinti jos sugebėjimas iš žaliavų pasigaminti naudingas prekes ir teikti paslaugas. Šiandien mes vartojame tai, ką pagaminome vakar, o rytdienos vartojimas, be abejo, priklausys nuo šios dienos gamybos lygio.