Mokesčio surinkimo už aplinkos teršimą vertinimas

Mokestis už aplinkos teršimą , jo surinkimo vertinimas. ĮVADAS Temos aktualumas. Temos ištirtumas. Darbo problema. Darbo objektas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Mokesčių sistemos metodologiniai aspektai Lietuvos mokesčių sistema. Konstitucinė aplinkos apsaugos sistema. Tvarioji plėtra. Aplinkos apsaugos samprata ir svarba. Literatūra.

Temos aktualumas. Kylančios aplinkosaugos problemos dešimtmečius išliko aktuali tema tyrimų srityje. Mokslininkai nuolat bando išsiaiškinti aplinkos blogėjimo priežastis. Per pastarąjį šimtmetį dėl mokslo ir technologijų pažangos pasaulis patyrė spartų gamybos ir vartojimo augimą, dėl kurio labai pagerėjo gyvenimo trukmė ir pasitenkinimas gyvenimu. Kartu šis pasaulinis augimas daro precedento neturintį poveikį aplinkos kokybei. Planetoje dominuoja žmogaus gamybos ir vartojimo veikla, dėl kurios nuolat išmetamas CO2 ir paliekamas katastrofiškas poveikis žmonijai ir kitoms planetos rūšims (Kousar, Afzal, Ahmed, Bojnec, 2022). Eurostato duomenimis, 2021 m. energijos mokesčiai Europos Sąjungoje (ES) sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius visų aplinkosaugos mokesčių pajamų (78,4 proc. visų pajamų), gerokai pralenkdami transporto (18,1 proc.) ir taršos bei išteklių (3,5 proc.) mokesčius.

Beveik visiškai vieningai kalbama apie tai, kad aplinkos mokesčiai yra pagrindinė priemonė siekiant pereiti prie dekarbonizuotos ekonomikos, kuri skatina darnų vystymąsi. Tarp pagrindinių privalumų, pateisinančių šių mokesčių egzistavimą, išsiskiria: internalizuoja neigiamą išorinį poveikį, skatina taupyti energiją ir naudoti atsinaujinančius šaltinius, atgraso nuo antiekologinio elgesio, motyvuoja įmones diegti inovacijas tvarumo srityje, generuoja pajamas vyriausybėms, todėl galima sumažinti kitus mokesčius arba vykdyti aplinkosaugos projektus (Sarpong, Xu, Gyamfi, 2023).

Tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO ar Europos Komisija, kritikuoja tai, kad daugelyje šalių trūksta įsipareigojimų dėl aplinkos mokesčių, ir ragina jas vykdyti aplinkos mokesčių reformas. Aplinkos mokesčiai paprastai vadinami pagrindiniu klimato kaitos lėtėjimo elementu, todėl svarbu atlikti aplinkos taršos mokesčių surinkimo efektyvumo vertinimą. Aplinkos išsaugojimas ir efektyvus išteklių naudojimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarią ateitį.

Darbo problema. Netinkamas aplinkos apsaugos taisyklių ir politikos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. Silpnos valdymo struktūros ir išteklių trūkumas dažnai trukdo veiksmingai įgyvendinti aplinkos apsaugos įstatymus.

Darbo objektas. Mokesčio surinkimo už aplinkos teršimą vertinimas

Darbo tikslas. Atlikti mokesčių sistemos už aplinkos teršimą vertinimą pagal apmokestinimo principus.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti mokesčių sistemos teorinius aspektus;

2. Apžvelgti aplinkos apsaugos sistemos sampratą;

3. Atlikti mokesčių sistemos už aplinkos teršimą analizę.

Mokesčių, kaip vyriausybės teikiamos paslaugos arba asmenų finansinės gerovės suvaržymo, samprata buvo mokslinio tyrimo objektas. Mokesčiai, dažnai apibrėžiami kaip pilietinė pareiga, yra skirti finansuoti infrastruktūrą ir socialinės gerovės programas, kurios kartu prisideda prie visuomenės vystymosi (Mohammed, Tangl, 2024).

Darmavičiūtė ir kt. (2016) nurodo, kad Lietuvoje mokesčiai yra kertinis vienetas, didžiausia šalies biudžeto dedamoji dalis, reikšmingai sąlygojanti valstybės ekonomiką ir jos raidą. Kitame šaltinyje, Makutėnas ir Krikštonaitienė (2017) papildo, kad į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai yra mokėtinos sumos dydis, gaunamas per skirtingus mokestinius tarifus ir valstybės nustatytas pinigines sumas, tenkančias biudžetinei daliai. Patys mokesčiai, šalyje yra reguliuojami Lietuvos įstatymų, tokią galią pastariesiems įtvirtinant LR Konstitucijos 127 str., kuri įgalina mokesčių mokėjimo prievolę. Makutėnas ir Krikštonaitienė (2017) pabrėžia, kad mokesčiams, būdingas privalomumo faktorius, kuris užtikrinamas, reguliuojant mokesčių mokėtojų ir demokratinės valstybės santykius, per lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principus.