Mokslas ir pažanga.

Šis šimtmetis pasižymėjo masinėmis žmonių žudynėmis: apie 13 milijonų žmonių nužudyta hitlerio koncentracijos stovyklose, apie 19 milijonų - stalino gulaguose ir nkvd kalėjimuose, milijonai žmonių žuvo pietryčių azijoje, vienas milijonas - genčių žudynėse afrikoje. O atominių bombų susprogdinimas japonijoje virš nagasakio ir hirosimos miestų atvėrė atominės energijos erą, ir žmonija pajuto, kad jos rankose yra ne tik jos, bet ir planetos likimas. Galbūt šis baisus ginklas padėjo išlaikyti taiką tarp jav ir sovietų sąjungos šaltojo karo metų . Tačiau jis, kaip damoklo kardas, kabo virš mūsų galvų, ypač dabar, po indijos ir pakistano bandymų.

Parako, nuodingųjų dujų atradimas, gamtos išteklių naudojimas neatsižvelgiant į aplinką sukėlė visuomenės baimę ir nepasitikėjimą mokslu ir technologijomis. Mokslininkai tapo vaizduojami šėtono pasekėjais arba frankenšteinais. Karo technologija peržengė etines ir socialines ribas. Mūsų gyvenimo standartas, gyvenimo lygio pagerėjimas yra glaudžiai susijęs su mokslo ir technologijų pažanga. Tad vargu ar žmonija norėtų grįžti į akmens amžių.

Mokslo plėtotė yra glaudžiai susijusi su žmonijos noru pajungti gamtą savo naudai. Dėl per didelio noro žinoti žmogus suvalgė uždraustą vaisių ir prarado rojų. Tada žmogus pasijuto esąs nuogas ir priverstas rasti pragyvenimo būdą besikeičiančiame pasaulyje, kuriame jis bandė suprasti aplinką, gamtos jėgas ir savo paties likimą. Tai buvo pagrindas atsirasti ne tik amatams, bet ir primityviam mokslui, okultizmui ir religijai. Mėnulio ir žvaigždynų stebėjimas suteikė laiko nuovoką žemdirbiams ir švenčių rengėjams, padėjo pagrindus astrologijai, vėliau ir astronomijai.

Chemija, meteorologija, medicina ir kitos mokslo šakos per tūkstančius metų išaugo iš gana primityvių stebėjimų. Gyvenimo reikšmė ir žmogaus likimas buvo aiškinami prietarais, burtais, jausmais ir senųjų patirtimi. Net ir šiandien visuomenė dažnai vadovaujasi prietarais ir psichiniais reiškiniais. Nors prietarai pagal gėtę yra gyvenimo poezija, tačiau dabarties aplinkoje, naudojantis mokslo žiniomis bei technologijomis, reikia labai gero suvokimo.

Antra vertus, mokslas - sciencia - apima logiką, geometriją, aritmetiką, gramatiką, muziką, o dabar ir socialines šakas. Mokslas organizuoja žinias ir nepaiso, ar tiesos atskleidimas bus naudojamas žmonijos labui, ar jos sunaikinimui. Mokslas yra neutralus, tačiau mokslininkai yra tarpininkai tarp mokslo žinių ir visuomenės.