Mokslinio straipsnio analizė
Šiomis dienomis, nagrinėjant verslo poveikį visuomenei ir aplinkai, yra formuojamas naujas požiūris į tai, kokia turi būti XXI amžiaus verslo formulė. Versle vis labiau yra aktualu užtikrinti, kad šalia finansinių tikslų įmonės pradėtų rūpintis visuomene ir natūralia aplinka. Juk verslas ir jį supanti aplinka yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Be to, šiuolaikinio verslo sėkmė priklauso nuo to, kaip įmonės sugeba darniai integruotis į aplinką ir jausti visuomenės socialines nuotaikas. Tad nenuostabu, kad vis labiau auga įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) populiarumas. Įmonių socialinė atsakomybė suprantama kaip savanoriškos įmonių pastangos įtraukti socialines ir aplinkos problemas į jų bendras veiklas ir ryšius su interesuotomis šalimis.
Vakarų Europoje ĮSA koncepcija atsirado paskatinta vartotojų judėjimų, kritiškos žiniasklaidos ir visuomenės spaudimo verslui, o Lietuvos verslą ĮSA pasiekė pirmiausia per užsienio investuotojus. Nors ĮSA ir plinta, tačiau ji nėra lengvai priimama Lietuvoje. Dar daugelis verslo atstovų mano, kad ĮSA siekia sumažinti ar paneigti pelno siekimo tikslą bei kad ĮSA tai tik papildomos išlaidos ar paramos teikimas. Norint pakeisti tokį verslo atstovų požiūrį, buvo atlikta ir vis dar atliekama daug mokslinių tyrimų, kurie skelbia, jog ĮSA gali būti ne tik išlaidos, bet ir konkurencinio pranašumo šaltinis. Vienas iš tokių straipsnių yra ir Muhamedo Saido (angl. Muhammad Mohtsham Saeed) bei Faros Aršad (angl. Faria Arshad) straipsnis „Įmonių socialinė atsakomybė kaip konkurencinio pranašumo šaltinis: socialinio kapitalo ir reputacinio kapitalo tarpininkavimo vaidmuo“ (angl. „Corporate social Responsibility as a source of competitive advantage: The medianting role of social capiltal and repotational capital“). Straipsnyje pateikiami pasiūlymai, kaip ĮSA naudoti strateginėje veikloje bei kaip sukurti socialinį ir reputacinį kapitalą, kuris padėtų įmonei tapti konkurencinga.
