Mokslinis tyrimas

Bendrieji mokslinio tyrimo uždavinių sistema:.

Bendrieji mokslinio tyrimo uždavinių sistema (tęsinys) Aprašymas – pradinis tyrimo etapas, kai atsakoma į klausimus, kas yra mokslinio pažinimo objektas, kokios jo savybės, kur ir kada jis yra. Aprašymo pagrindinė paskirtis – jo požymių atskleidimas, išryškinimas, objekto darbinio modelio sukūrimas. Galutinis aprašymo rezultatas – objekto kaip sistemos, apibūdinimas: sudaromas būtinų ir pakankamų elementų sąrašas, įvertinami elementų ir jų junginių vidiniai ryšiai, nusakomi objekto išoriniai ryšiai, ir kt. Toks aprašymas sudaro pagrindą objekto teorijai kurti, tai yra pereiti prie antrojo, objekto ypatybių aiškinimo, uždavinio, kai ieškoma atsakymų į klausimą, kodėl objekto savybės tokios, o ne kitokios.

Bendrieji mokslinio tyrimo uždavinių sistema Aiškinimas –jo uždavinys atskleisti priežastinių ryšių tarp tikrovės faktų, reiškinių procesų, dėsnių, kuriuos siekiama paaiškinti, ir kitų reiškinių, procesų, dėsnių, kurie jau žinomi, yra bendresni negu aiškinamieji arba lemia tiriamojo objekto ypatybes. Mokslinio aiškinimo galutinis rezultatas – faktų, reiškinių procesų esmės atskleidimas.

Bendrieji mokslinio tyrimo uždavinių sistema (tęsinys) Objekto mokslinis prognozavimas yra susijęs su aiškinimu kas buvo praeityje arba egzistuoja dabar, prognozuojama tai kas bus ateityje. Taikomuose moksluose prognozavimas įgyja esminę reikšmę: nepakanka aiškinti tikrovę, svarbiausia – ją tobulinti. Mokslinio prognozavimo paskirtis – numatyti rezultatyvias ir panaikinti neveiksmingas ar žalingas priemones, skirtas socialiniams tikslams pasiekti.