Nakvynės namų refleksija

Paskaitų metu sužinojau, kad apsilankysim Klaipėdos nakvynės namuose. Niekada ankščiau neturėjau galimybės apžiūrėti veikiančius nakvynės namus. Dirbant socialinį darbą teko aplankyti nemažai socialines paslaugas teikiančių įstaigų, bet tokioje pabūvoti neteko. Svarsčiau kaip gali atrodyti tie namai, gyventojai. Kaip turėtų atrodyti žmogus, gyvenantis tokiomis sąlygomis? Apaugęs, apsileidęs, nevalyvas, skustuvo nemačiusi barzda, murzinas, dvokiantis ir piktas. Kitaip sunku ir buvo įsivaizduoti.

Ryte visa grupė susirinkome dėstytojos nurodytu adresu. Bendrabučio tipo namas, iš toli nieko neišsiskyrė iš kitų daugiabučių namų. Įėjus į vidų mus pasitiko draugiškas darbuotojų kolektyvas. Patalpos iš pirmo žvilgsnio man nepaliko didelio įspūdžio, koridoriumi prie lubų išvedžiotos šiluminės trasos atrodė labai niūriai. Mus palydėjo į foje, kurios paskirtis - poiksio kambarys, tokia išvada padariau iš knygų lentynų, televizoriaus, bei muzikinio centro padėto jame. Ten pradėjo pasakoti apie įstaigą bei jos veiklą. Prieš pradedant pasakojima įstaigos vedėja sušuko: -“išsijunkint muziką”, kažkuriam iš gyventojų. Pamenu, kaip pagalvojau, o kodėl ji pati negali to padaryti?