Notaro veiksmai užtikrinant kovą su pinigų plovimu

Įvadas. Notaro funkcijų įgyvendinimas pinigų plovimo prevencijos srityje. Notaro funkcijų įgyvendinimas. Įstatyminis pagrindas notarams veikti pinigų plovimo prevencijos srityje. Notarų atliekami veiksmai kovoje su pinigų plovimu. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Informacijos apie klientą rinkimas. Kitų valstybių notarų patirtis kovojant su pinigų plovimu. Šveicarijos notarų veiksmai kovojant su pinigų plovimu. Įstatyminis reguliavimas. Notarų savireguliacijos organizacijos. Notarų veiksmai, siekiant įgyvendinti pinigų plovimo prevenciją. Notaro atsakomybė. Išvados. Šaltinių sąrašas.

Pinigų plovimas, kaip nusikaltimas valstybės finansų sistemai, pasireiškia kitų nusikalstamų veikų atlikimu. Dažniausiai pinigų plovimas atsiranda po kokio kito sunkaus nusikaltimo (narkotikų platinimas, kontrabanda ir kt.). Tokiu būdu asmenys siekia legalizuoti neteisėtu būdu gautus pinigus, kuriuos, kaip minėta, dažniausiai gauna nusikalstamu būdu, todėl šiuo nusikaltimu kėsinamasi į visą valstybės finansų sistemą. Savo esme finansų sistema yra sudedamoji valstybės ūkio dalis, kurios pagrindu yra sukuriami, paskirstomi ir naudojami piniginiai ištekliai, formuojamas valstybės biudžetas. Pažeidus finansų sistemą, valstybei sumažėja galimybės tinkamai funkcionuoti, kadangi sumažėja pinigų srautas.

Valstybė, siekdama sumažinti galimybę legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, reglamentuoja prievolę notarams vykdyti prevenciją pinigų plovimo srityje. Taip siekiama, kad būtų kuo labiau apribota galimybė negaliu būdu gautus pinigus legalizuoti ir juos naudoti apyvartoje.

Darbo objektas – notarų kova su pinigų plovimo reiškiniu Lietuvoje.

Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokių veiksmų imasi notarai, siekdami vykdyti prevenciją pinigų plovimo srityje.

išsiaiškinti, kokių prevencinių priemonių notarai imasi, siekdami kovoti su pinigų plovimo reiškiniu;

Pagrindiniai darbo šaltiniai: Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, užsienio valstybių teisės aktai, kiti teisės aktai, mokslinė periodinė literatūra.

Analizuojant šią temą buvo naudojami lyginamasis, sisteminis, įstatymo leidėjo valios aiškinimo metodai.

Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Darbo pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas.

Pirmame skyriuje analizuojama notaro funkcijų įgyvendinimas pinigų plovimo prevencijos srityje ir įstatyminis pagrindas jų veiklai.

Antrame skyriuje analizuojama, kokių veiksmų turi imtis notarai, norėdami tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo nuostatas.

Trečiame šio darbo skyriuje analizuojama, kaip pinigų plovimo prevenciją sekasi įgyvendinti Šveicarijos Konfederacijos notarams.

Pinigų plovimą reglamentuoja ne tik nacionaliniai, bet tarptautiniai teisės aktai. Pažymėtina, kad teisės aktuose skirtingai yra apibrėžta, kas laikoma pinigų plovimu, kaip su juo kovojama ir kokia atsakomybė yra taikoma už šią veiką. Šios temos kontekste svarbu pažymėti tai, kad notarai nėra tie asmenys, kurie savarankiškai, be kitų institucijų įsikišimo gali taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Kaip ankščiau minėta, pagrindinės notarų funkcijos yra susijusios ne su tam tikros rūšies atsakomybės taikymu, bet su civilinių santykių ir dokumentų teisėtumo civilinėje apyvartoje užtikrinimu. Kovoje su pinigų plovimu notarams suteikta prevencinė funkcija.

Būtent Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra numatyti subjektai, kuriems yra suteikti įgaliojimai vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, šiems subjektams priskiriami notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį notarai yra atsakingi už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.

Pinigų plovimo reiškinys yra būdingas ne tik Lietuvos valstybėje, su šiuo reiškiniu susiduria ir kitos pasaulio valstybės, todėl kiekviena valstybė su šiuo reiškiniu kovoja skirtingai. Atsižvelgiant į tai, kokių veiksmų kovoje su pinigų plovimu imasi valstybės, jas galima suskirstyti į tris grupes: