Pagrindinės finansinės koncepcijos: Senovės Rytuose, Senovės Graikijoje, Senovės Romoje
Pagrindinės finansinės koncepcijos: Senovės Rytuose, Senovės Graikijoje, Senovės Romoje.
Pirmosios ekonominių įdėjų užuomazgos atsirado kartu su valstybės susiformavimu ir jos dalyvavimu ūkio procesuose. Vergovinė valstybė buvo pagrindinis ūkio subjektas. Senojo pasaulio pirmųjų ekonominių idėjų reiškėjais buvo vergovinių valstybių vadovai, žyniai, to meto mąstytojai (filosofai). Jie idealizavo vergovę ir natūrinį ūkį kaip amžiną natūralią tvarką, saugomą valstybės įstatų. Ekonominių minčių istorijos pradžia sutapo su pirmosiomis civilizacijomis, t. y. su pirmaisiais rašytiniais šaltiniais. Darbo tikslas – supažindinti su pagrindinėmis finansinėmis koncepcijomis: Senovės Rytuose, Senovės Graikijoje, Senovės Romoje.
Senovės Rytų išskirtinė savybė – valstybės ūkinių funkcijų mąstai. Natūralaus ūkio per didelis valstybinis reguliavimas, apibrėžiant skolinimo operacijų sferą, prekybą ir atidavimą į vergovę už skolas, bei valstybinės nuosavybės lemiamas vaidmuo nacionalinėje ekonomikoje tapo kriterijais, pagal kuriuos Rytų civilizacijų ūkis neretai yra vadinamas rytietiškuoju gamybos būdu. Trumpai aptarsiu tik populiariausius Senovės Rytų civilizacijų ekonominės minties šaltinius (tai Egipto, Mesopotamijos, Indijos, Kinijos).
Mesopotamija (Senovės Babilonas) - ekonominės minties užuomazgos aptinkamos jos valdovo Hamurabio (1792-1750 m. pr. Kr.) kūryboje, kuri istorijoje vadiname Hamurabio kodeksu. Jame svarbiausias klausimas - mokesčiai valstybės iždui, skolų grąžinimas ir diferencijuotos bausmės už šių reikalavimų nevykdymą. Siekiama išsaugoti natūrinį ūkį ir vergovinę valstybę. Babilono teisės raidą skatino ankstyva prekinių piniginių santykių plėtra, aktyvi vidaus ir užsienio prekyba. Hamurabis rūpinosi, kad būtų įrengtos efektyvios drėkinimo ir sausinimo sistemos.
