Pažintinė kelionė Lietuvos – Latvijos pajūriu

Prasidėjus antrąjam semestrui ir atsiradus naujai disciplinai, pažintinei praktikai, ko gero retas kuris susimąstėm ką reikės daryti, nuo ko pradėti ir ko iš mūsų yra tikimasi, galiausiai, buvo visiškai neaišku, nuo ko pradėti ruošiant naują pažintinę kelionę. Pradėjus ruošti savarankiškus darbus, susijusius taip pat ir su kelione, pati užduotis paaiškėjo, bent jau teorinė jos dalis. Klausimas buvo „kaip tai pritaikyti praktiškai?“. Žinoma, užduoties perskaitytmas kartą ar du retai kada paaiškins, ką reikės daryti kelionės metu, tačiau laiko buvo pakankamai tam, kad galėtume išsiaiškinti ko iš mūsų yra tikimasi. Tuo labiau, kad užduotis rinkomės nuo semestro pradžios ir tik savo aplaidumo dėka sugebėjome viską vilkinti iki paskutiniosios dienos (tik paskutiniąją dieną paaiškėjo, ar iš tiesų galėsime vykti į kelionę).

Kaip ir visi, užduotis turėjau tris: iki kelionės, kelionės metu, ir po kelionės. Visos jos buvo susijusios su informacijos pateikimu – kaip ją reikėtų pateikti ir kokia informacija turėtų būti pateikta. Žinoma, iki kelionės labiausiai domėjausi teorine pateikimo dalimi, rėmiausi dviem rekomenduotomis knygomis: R.J. Kubertavičienės „Kaip organiuoti kelionę“ ir J. Barauskaitės „Ekskursijos rengimo ir vedimo metodika“ knygomis. Knygomis rėmiausi ir ruošdama lenteles, kurias pildžiau kelionėje.

Iki kelionės buvo sunku nuspręsti kaip reikėtų vertinti kolegas, pristatančius pasirinktus objektus, tačiau kelionės metu jau pirmąją dieną viskas paaiškėjo.

tačiau kaip pristatyti objektą, kokios informacijos ieškoti ir, galiausiai radus, kurią atrinkti visvien buvo paslaptis. Iki pirmosios mūsų kelionės dienos.

Pirmąją kelionės dieną aplankėme porą Klaipėdos objektų, Senąją Palangą, Šventąją, artimiausius Latvijos miestelius Papę ir Rucavą. Diena buvo pakankamai sudėtinga, nes objektus pristatinėjo net 16 žmonių.

Pirmasis objektas buvo Girulių dzotai, kuriuos pristatė Monika. Pirmasis pasakojimas, kaip, ko gero, ir reikėjo tikėtis padarė klaidų: pasakotoja sukinėjosi tai į klausytojus, tai į dzotus, todėl dalis informacijos liko neiperteikta. Tačiau teigti, kad Monika buvo pasiruošusi, negalėčiau, kadangi pasakotoja tik pasižiūrėdavo į užrašus tam, kad neperteiktų kalidingos informacijos, o atsakydama į užduotus klausimus papidė savo pateiktą informaciją apie dzotus.

Antroji pasakojo Toma apie Karklės elnyną. Po pirmojo pristatymo, kuris, kaip pirmasis, mano manymu buvo sėkmingas, pasakojimas apie elnyną buvo gan prastas. Pirmiausia todėl, kad pasakojimo metu buvo pristatoma tik pagrindinė informacija, kuri buvo labai trumpa. Be to, kolgė neatkreipė dėmesio, kad sukinėjantis tai į pirstatomą objektą, tai į klausytojus, labai nukenčia pasakojimo kokybė, todėl buvo pakartota ta pati klaida. Pristatymas buvo paruoštas, mano nuomone prastai, nes, jei pasakojant savo pasiruoštą medžiagą yra galimybė nepateikti visos informacijos dėl laiko stygiaus, tai į užduotus klausimus galima atsakyti ir taip patikslinti informaciją apie objektą, tai Toma šito padaryti nesugebėjo.