Pekino miesto geografinė analizė

Įvadas. Pekino miesto analizė. Pekino miesto kiekybinė charakteristika. Pekino miesto geografiniai privalumai ir trūkumai. Pekino miesto erdvinė ir kiekybinių charakteristikų kaita. Kitos Pekino miesto geografinės charakteristikos. Išvados. Literatūros sąrašas.

Pekinas, kaip vienas didžiausių pasaulio miestų yra geografiškai įdomus tyrimų objektas, kadangi šis miestas talpina didžiulį kiekį žmonių, jį kasmet aplanko milijonai turistų. Šis miestas susiduria ir su nemenkais geografiniai iššūkiais, tokiais kaip tarša kietosiomis dalelėmis. Atsižvelgiant į šio miesto ypatumus, jo analizė yra aktuali.

Analizuojant gyventojų tankumą Pekino mieste, matyti, kad gyventojų pasiskirstymas teritorijoje yra tradicinis ir būdingas daugeliui pasaulio miestų. Centrinėje miesto dalyje ir aplink ją, kur miesto urbanizacija siekia aukščiausią lygi, žmonių skaičius kvadratiniame kilometre svyruoja nuo 10001 iki 44893. Pačiuose miesto pakraščiuose, kuriuose urbanizacija yra mažiausia, gyventojų skaičius, kuris tenka 1 km² kelis kartus mažesnis – nuo 554 iki 5000 žm./km². Tarp labiausiai urbanizuotos centrinės miesto dalies ir mažiausiai urbanizuotų miesto pakraščių yra vidutinis žmonių tankumas – nuo 5001 iki 10000 žm./km². Taigi, Pekiną pagal žmonių tankumą galima suskirstyti į tris zonas: 1 zona – miesto centras, kur tankumas didžiausias, 2 zona – tarpinė tarp labiausiai ir mažiausiai urbanizuotų Pekino vietovių, kur tankumas vidutinis ir 3 zona – miesto pakraščiai, kuriuose žmonių tankumas mažiausias.

Kinijos sostinėje Pekine, kuris yra šalies šiaurės rytuose, 140 km nuo Bohai jūros pakrantės, klimatas yra kontinentinis, su šaltomis, bet saulėtomis žiemomis, karštomis, drėgno oro, lietingomis vasaromis. Kaip ir daugelyje kitų Kinijos sričių, miestą veikia monsooninė apyvarta: žiemą vyrauja šaltos srovės iš šiaurės vakarų, o vasarą jas pakeičia karštos ir drėgnos atogrąžų srovės. Pavasaris ir ruduo yra pereinamieji laikotarpiai.

Krituliai sudaro 570 mm per metus: lietus nėra gausus, bet vasara pasižymi liūtimis. Žiemą vidutinė temperatūra vyrauja keli laipsniai žemiau užšalimo (0 ° C); saulė yra gana dažna, bet šalti vėjas pučia iš Mongolijos dykumų. Šaltesniais laikotarpiais temperatūra per dieną išsilaiko žemiau 0 ir naktį gali nukristi iki -15 / -18 ° C. Nors žiema yra sausasis sezonas, sniego vis tiek kartais iškrenta.

Kaip matyti iš antrame paveikslėlyje pateikto žemėlapio, kone pagrindinis Pekino klimato geografinis trūkumas – iš Mongolijos ir Centrinės Azijos dykumų atpučiamos kietosios dalelės, kurių koncentracija mieste yra tokia didelė, kad Pekinas priskiriamas prie miestų, kuriuose gyventi pavojinga sveikatai. Lyginant Pekiną su kitais Kinijos miestais, galima teigti, kad būtent Pekine situacija šiuo aspektu yra blogiausia. Oro užterštumas šiame mieste 5 kartus viršija PSO rekomendacijas.