Pelno apskaičiavimas ir paskirstymas UAB „Paladija“

Įvadas. Įmonės pelno apskaičiavimo ir paskirstymo teorinę analizę. Veiksnia turintys įtakos įmonės pelnui ir jų vertinimas. Pelno paskirstymas įmonėje. Pelno apskaičiavimo ir paskirstymo analizė UAB“Paladija“. Įmonės apžvalga. Pelno apskaičiavimas UAB“Paladija“. UAB „Paladija“ pelno paskirstymas. UAB“Paladija“ pelno apskaičiavimo ir paskirstymo tobulinimo pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Priedai.

Sparčiai kintanti aplinka, vienas iš globalizacijos padarinių, kuris verčia įmones dirbti lanksčiai. Komercinėms, pelno siekiančioms įmonės kasdiena susiduria su naujausi iššūkiais, kurie reikalauja naujų idėjų, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Štarolytė (2018) teigia, kad įmonių veiklos rezultatus lemia ne tik gebėjimas vykdyti efektyvią ir konkurencingą veiklą rinkoje, bet ir šalyje taikoma apskaitos sistema. Garšvienė, Ruplienė (2007) nagrinėdamos pelno apibrėžtį, teigia, kad pelnas bendrą pajamų ir bendrų kaštų skirtumas, kurį nulemia įmonės vadovų valdymo politika ir priimtų sprendimų rezultatai.

Dzukevičius, Jonaitienė (2015) teigia, kad pelno arba pelningumo rodikliai atskleidžia įmonės gebėjimą priimti investicinius ir finansavimo sprendimus bei tai, kaip efektyviai uždirbamas pelnas. Arba tai kaip įmonė panaudoją pelną pelningumui didinti. Todėl šį rodiklį galima laikyti pagrindiniu, įmonės veiklą apibūdinančiu, rodikliu. Vertinant sąnaudas reikia nepamiršti, kad į ją įeina ir pelno mokestis. Bružauskas, Stončiuvienė (2012) teigia, kad pelno mokestis yra vienas klastingiausių, neefektyviausių mokesčių. Kai kurie autoriai (Krumplytė, 2011; Bivainis, Skačkauskaitė, 2005; Bružauskas, Stončiuvienė , 2012) teigia, kad pelno mokestį reiktų sumažinti, nes šio mokesčio administravimo sąnaudos sudaro reikšmingą verslo subjektų sąnaudų dalį, todėl kyla diskusijos dėl mokestinių lengvatų ir mokesčio naikinimo.

Pelno paskirstymas įmonėse gali būti įvairus. Mačernytė – Panomariovienė (2004) teigia, kad teisės aktai nereglamentuoja įprastų komercinių įmonių gauto pelno paskirstymo – tai yra išimtinė akcininkų (indėlininkų) prerogatyva. Todėl nuo įmonės savininkų ir akcininkų sprendimo ir priimtų nutarimų priklauso kaip bus paskirstytas pelnas.

Kintanti mokesčių teisinė aplinka, taip pat turi įtakos įmonės pelnui, kurį vadovai (akcininkai) paskirsto priimdami naujus sprendimus ar remdamiesi suformuota ir nusistovėjusia įmonės politika.

Kadangi įmonių ekonominė gerovė turi įtakos ir šalies ekonominei geraovei, tai pelno klausimai, visada išlieka aktualia tema.

Kiekvienos verslo įmonės galutinis tikslas – gauti pelną. Taigi turtu laikytina tik ta gėrybių dalis, kuri atneš įmonei naudą, pasireiškiančią pelnu. (Rimkuveinė, Tamošaitienė, 2012). Kiekviena pelno siekianti įmonė yra suinteresuota uždirbti kuo didesnį pelną.

Garšvienė, Ruplienė (2007) teigia, kad pelnas yra įmonės ekonominio vystymosi veiksnys, finansinė nauda, veiklos vertinimo kriterijus, ilgalaikio finansavimo šaltinis, pagrindinis konkurencijos veiksnys.

Žagūnytė, Gudaitis (2013) teigia, kad pelną galima vadinti įmonės darbo efektyvumo ir jos veiklos vertinimo matu. Taip yra todėl. Kad pelnas nėra tik skaitinis rodiklis, nors jis dažnai pripažįstamas vienu iš svarbiausių įmonės veiklos vertinimo kriterijų. Tačiau Azguridienė (2013) nagrinėdama verslo ir pelno sąsajas išskiria keletą pelno reikšmių verslui, tai:

atlyginimo dydis – kuo didesnis pelnas, tuo didesni atlyginimai versle.

Žagūnytė, Gudaitis (2013) taip pat mini, kad pelnas yra ne tik įmonės finansinė nauda, bet ir ilgalaikio finansavimo šaltinis, pagrindinis dalykas, dėl ko konkuruojama perkant ir parduodant prekes rinkoje, ir pan. Įmonių veiklos analizės specialistai dažnai teigia, kad pelnas geriausiai apibendrina visą įmonės veiklą – jis susijęs su visais įmonės veiklos rodikliais, tokiais kaip turtas, kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir kt. Pelnas parodo viso įmonės kolektyvo veiklą, ūkinių reiškinių tarpusavio vidaus ryšius: naujos technikos ir technologijos taikymo efektyvumą, darbo našumo kilimą, produkcijos savikainos mažinimą ir kt. Azguridienė (2013) taip pat teigia, kad pelnu dažnai įvardijamos lėšos tenkančios savininkui, tačiau savininkui tenka dividendai, jeigu jie mokami arba nustatyto dydžio alga, o pelnas dažnai keliauja atgal į verslą. Be to pelno negalima laikyti vien pinigais, tai bet kokia nauda. Todėl autorė pelną laiko ne rinkos norma, tačiau anomalija – tai pagautas paklausos ir pasiūlos neatitikimo momentas, kuris nuolat kinta ir turi būti atrastas iš naujo.