Pelno paskirstymas

Įvadas. Pelnas. Pelno samprata ir ekonominė reikšmė. Pelningumo analizė. Pelno(nuostolių) ataskaita. Pelno(nuostolio) nustatymas ir paskirstymas. Privalomasis rezervas. Rezervas savoms akcijoms įsigyti. Kiti rezervai. Dividendai. Darbuotojų premijos ir kt. Nepaskirstytas pelnas. Praktinė dalis. Uždirbto pelno paskirstymas. Pelno (nuostolių) paskirstymo ataskaita. Išvados. Literatūros sąrašas.

Šiuolaikinėmis verslo valdymo ir konkurencingos rinkos sąlygomis, esant itin plačiam informacijos srautui, nuolat didėja rizika dėl nekvalifikuotų ir neapgalvotų valdymo sprendimų priėmimo. Norint padidinti įmonių veiklos pelningumą, reikia priimti tinkamus ir ekonimiškai pagrįstus sprendimus- tokius, kurie būtų pagrįsti tik objektyviai patikima informacija, o ne intuicija ar patirtimi.

Temos aktualumas. Pelnas- svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis. Kiekvienos įmonės tikslas- parduoti prekes ir taip uždirbti pajamų bei pelno. Norėdama uždirbti kuo daugiau pelno įmonė gali stenktis visokiais būdais padidinti savo pajamas, tai pat gali bandyti sumažinti sąnaudas, patiriamas toms pajamoms uždirbti.

Atsiranda ir tokių atveju kai įmonės per ataskaitinį laikotarpį patiria daugiau sąnaudų nei uždirba pajamų. Šiuo atveju įmonė patiria nuostolių.

Ši ataskaita yra viena iš pagrindinių dokumentųm kurie privalomi po ataskaitinių metų

Šie dokumentai yra pateikiami viešai,todėl visa informacija privalo būti tikra, tiksli ir atspindėti tikrąją įmonės būklę

Darbo tikslas- aprašyti ir išanalizuoti įmonių pelno paskirstymą ir jo atvaizdavimą finansinėje apskaitoje.

Finansinėje analizėje, pelnas yra svarbiausias įmonės finansinis rodiklis. Kuo didesnis pelnas tuo didesnė grąža akcininkams. Žinoma, kuo stmabesnė įmonė tuo didesnio pelno tikimasi. Todėl dažniausiai įmonių pelningumui lyginti yra pasitelkiamos pelno maržos, kurios pelną santykinai vertina su įmonės pajamomis.

Terminas pelnas ganėtinai plati sąvoka. Taigi, pelnas- kai įmonės bendrosios ataskaitinio laikotarpio sąnaudos yra mažesnės už bendrąsias pajamas. Neigiamas skirtumas tampa nuostoliu. Kokios rūšies bus pelnas priklauso nuo to kokias sąnaudas atismsite iš pajamų. Pirmiausia plačiau panagrinėkime pelno sąvokas.

Pelnas (angl. profit)-1) grįžtantis likutis verslininkui. Ekonomikos teorijoje pelnas neapima žemės, darbo ar kapitalo grąžos, bet yra perteklius liekantis po išlaidų atskaitymo. 2) Apskaitoje, pelnas yra likutis atėmus visas pinigines išlaidas, t.y. pardavimo pajamos minus atlyginimai, nuoma, kuras, medžiagos ir t.t.

Nulinis ekonominis pelnas. Tai reiškia, kad pardavimų pajamos padengia buhalterines ir alternatyvias išlaidas.

Pelno didinimu suinteresuotos visos verslo įmonės. Tik skirtumas tas, kad vienoms tai sekasi geriau nei kitoms.Kai įmonė gauna didesnį pelną ji gali plėsti verslą, diegti nauajs technologijas, skatinti ir motyvuoti darbuotojus, skirti lėšų kvalifikacijai kelti. Tokiu atveju didinamos įmonės konkurencinės galimybės.

Socialinių problemų išryškėjimas, kai įmonės pažeidžia darbuotojų interesus laiku nemokėdama arba mokėdama mažus atlyginimus

Bendrasis pelningumas- įmonės veiklos efektyvumo vertinimo rodiklis, apskaičiuojamas kaip bendrojo pelno ir pardavimo pajamų santykis. Kalbant apie šio rodiklio didėjimą, tai jam didėjant parduotos produkcijos savikainai lėčiau nei pardavimų pajamoms, ir atvirkščiai. Savikaina didėja lėčiau, kai įmonė didina gamybos ir pardavimų apimtis nedidindama esamų gamybinių pajėgumų. Tada kintamosios išlaidos didėja proporcingai gamybos apimčiai, pastoviosios, kurių didžiąją dalį sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas, nesikeičia. Savikaina didėja sparčiau nei pardavimų pajamos, kai įmonės veiklos plėtrai reikalingi nauji įrenginiai ar kitas ilgalaikis turtas. Tačiau šis reiškinys yra trumpalaikis: panaudojant vis daugiau naujų gamybinių pajėgumų, savikaina mažėti.